Назад к книге «Nuplėšta garbė» [Шэрон Кендрик, Sharon Kendrick]

NuplД—ЕЎta garbД—

Sharon Kendrick

Sicilijos KoreДЌiai #5SvajoniЕі romanai

Aštuonių knygų serija „Sicilijos Korečiai“. Penkta knyga.

Impulsyvi ir nesustabdoma. Ar pavyks ЕЎeichui sutramdyti Koreti?

Roza Koreti negali pamirЕЎti vienintelД—s neapdairios nakties, kuriД… ji praleido su Kulalu, kai pamynusi gД—dД… atsidavД— netramdomai aistrai. Dabar ЕЎis kietaЕЎirdis nori jД… valdyti.

Roza per ilgai buvo gera mergaitė, kad pabėgusi iš vieno auksinio narvelio savo noru užsidarytų kitame. Kad ir kaip ryškiai šis spindėtų. Bet kuo labiau Roza priešinasi, tuo karščiau Kulalo venose kunkuliuoja kraujas – vyras nežada atsitraukti.

Ar arogantiЕЎkasis ЕЎeichas, apakintas deginanДЌios aistros, ДЇstengs susitaikyti su impulsyvia Koreti prigimtimi?

Kendrick Sharon

NuplД—ЕЎta garbД—

PIRMAS SKYRIUS

Butelis buvo ЕЎaltas, bet anaiptol neprilygo jos ЕЎirdДЇ kaustanДЌiam ledui. Roza priglaudД— ЕЎampanД… prie lЕ«pЕі ir stengdamasi numalЕЎinti skausmД… vД—l atsigД—rД—. NorД—jo pabusti ir suЕѕinoti, kad pastarЕіjЕі keliЕі dienЕі nebЕ«ta. NorД—jo bЕ«ti tokia, kokia visada manД— esanti. Ir troЕЎko, kad tas aukЕЎtas vyras kitame naktinio klubo gale liautЕіsi vД—rД™s jД… tamsiu, nerimД… kelianДЌiu Еѕvilgsniu.

Nuo blyksinДЌiЕі ЕЎviesЕі ir garsios muzikos Roza jautД—si apsvaigusi. Gal taip veikД— ЕЎampanas, kurДЇ maukД— nuo pat tos akimirkos, kai ДЇД—jo? Nebuvo pratusi prie gaiЕѕaus putojanДЌio gД—rimo ir jis jai nelabai patiko, tikriausiai dД—l to, kad uЕѕaugo gerdama sodrЕі ЕЎiltД… raudonД…jДЇ Sicilijos vynД…. IЕЎ tiesЕі, kartais jai leisdavo iЕЎgerti pusД™ taurД—s vandeniu skiesto vyno, stebint nepaprastai budrioms dviejЕі broliЕі akims.

TaДЌiau iЕЎ tikrЕіjЕі jie jai ne broliai. Nuo ЕЎiol turi laikyti juos netikrais broliais.

Roza sugniauЕѕД— butelio kakliukД…, o prisivertus paЕѕvelgti neДЇtikД—tinai tiesai ДЇ akis, jos stuburu nuvilnijo ЕЎiurpas. Niekas nД—ra taip, kaip atrodД—, ir daugiau niekada nebus. ЕЅinia buvo negailestinga, ji paДЌiu blogiausiu bЕ«du suЕѕinojo visД…laik gyvenusi mele.

Ir kad nД—ra ta, kuo save laikД—.

– Mademoiselle[1 - Panele (pranc.)]? Jūs pasiruošusi?

Roza nebyliai linktelД—jo, kai naktinio klubo darbuotojas mostelД—jo link pakylos, ant kurios moterys visД… vakarД… bandД— ЕЎokti aplink stulpД…. DerД—tЕі pasakyti, kad daugumai visiЕЎkai nesisekД—, nors buvo lieknos, neДЇtikД—tinai sportiЕЎkos ЕЎviesiaplaukД—s. Tiesa, taip atrodД— visos moterys ЕЎioje PrancЕ«zijos Rivjeros dalyje. Roza jautД—si tikra keistuole dД—l savo juodmedЕѕio spalvos plaukЕі, rusvos odos ir apvalumЕі, kurie dabar lipte lipo iЕЎ naujutД—lД—s tamsiai raudonos suknelД—s.

Ji netvirtai užkėlė koją ant pakylos, svarstydama, ar sugebės šokti su tokiais aukštakulniais, kokių gimtojoje Sicilijoje nedrįstų avėti. Bet kam rūpi, jei ji suklups? Kam rūpi, kad tokios trumpos suknelės jai dar neteko vilkėti? Tik ne jai. Šiąnakt ji atsikratys senosios Rozos, kuri per daug kvaršino sau galvą dėl įvaizdžio ir gero elgesio. Šiąnakt ji priims naująją Rozą, moterį, užsiauginusią storesnę odą, kad daugiau niekas neįskaudintų. Šioje išskirtinėje Prancūzijos pajūrio atkarpoje, vadinamoje Žydruoju Krantu, ji išlįs iš apsauginio kiauto ir taps žibančia neatpažįstama būtybe – taip jos pokytis bus baigtas.

Roza vėl gurkštelėjo šampano ir padėjo butelį, tačiau užlipusi ant pakylos pajuto, kad jos ir kitapus klubo stovinčio vyro – to tamsiais plaukais ir galingu kūnu – žvilgsniai susitiko. Jis vis dar ją stebėjo ir kažkas tame smalsiame linksmume, kuris žybsėjo jo akių gelmėse, privertė Rozos skrandį keistai sujudėti. Nejau niekas jo nemokė, kad nemandagu šitaip spoksoti? Dar nemandagiau nepaisyti tos vargšės moteriškės, kuri kone kabinosi jam ant kaklo.

Pasigirdo muzika ir Roza suД—musi stulpД… atkiЕЎo dubenДЇ ДЇ priekДЇ taip, kaip matД— darant kitas. Iki ЕЎio vakaro tokiЕі ЕЎokiЕі ji nД— nebuvo regД—jusi ir tikrai nebЕ«tЕі drДЇsusi dalyvauti uЕѕsidegusiЕі mД—gД—jЕі konkurse. TaДЌiau apimtas Е