Vyro medЕѕioklД—
Jennifer Crusie
Laisvalaikio parkas
Susirasti ponД… TobulybД™ nelengva, ypaДЌ kai tiek laiko praleidi su ponu Netinkamuoju.
KeitД— Svenson yra talentinga rinkodaros specialistД—, turi turtingД… tД—vД…, prabangЕі butД… ir gerЕі draugЕі.
Tik to vienintelio vis dar nėra šalia. Po trijų žlugusių sužadėtuvių Keitė nusprendžia, kad romantika – ne jai. Draugės įkalbėta, ji ryžtasi sukurti planą, kaip susimedžioti tinkamą vyrą – protingą, išvaizdų ir daug pasiekusį.
Golfo laukai kalvotoje Kentukio vietovėje – puiki medžioklės vieta. Čia knibždėte knibžda perspektyvių viengungių. Bet susidūrę su žaviąja Keite jie krinta it musės.
Sužvejojęs iš baseino dar vieną Keitės atstumtą vyrą, poilsiavietės savininkas Džeikas Templetonas supranta: ši moteris – gyva bėda, todėl reikėtų laikytis nuo jos atokiau. Ypač jam.
Jennifer Crusie
Vyro medЕѕioklД—
Е is bei tas apie autorД™:
• Garbinga trijų šunų šeimininkė.
• Tikrasis vardas Jennifer Smith. Crusie – rašytojos senelės pavardė.
• Dėstė literatūrą mokykloje.
• Perskaičiusi daugiau nei šimtą jausmų romanų, kuriais rėmėsi rašydama disertaciją apie literatūros žanro įtaką pasakojimo stiliui, pati panoro tapti rašytoja.
• Yra parašiusi penkiolika jausmų romanų, vieną literatūros kritikos knygą, begalę esė ir straipsnių.
• 2005 metais apdovanota Romance Writers of America asociacijos prizu už geriausią metų jausmų romaną.
• 1995 metais apdovanota žurnalo Romantic Times prizu už karjeros laimėjimus.
• Mėgstamiausi rašytojai: Emily Bronte, Jane Austen, Susan Elizabeth Phillips, Patricia Gaffney.
• Mėgstamiausi filmai – „Užsispyrėlės sutramdymas", „Jo merginos penktadienis", „Kai Haris sutiko Salę".
Mielieji skaitytojai,
prieš penkiolika metų nusprendžiau parašyti jausmų romaną. Man tebuvo vos dvylika! Na, gerai – meluoju. 41-eri, tačiau buvau jauna širdimi. Dėjausi puikiai nutuokianti, kokia toji istorija turėtų būti. Įsivaizdavau žavią didmiesčio merginą, kuri sutinka charizmatišką gražuolį. Jie ilgai spyriojasi, kol galiausiai nebepajėgia priešintis aistroms. Vėliau neišvengia triukšmingų skyrybų, tada vėl susitaiko ir gyvena ilgai ir laimingai… Mano supratimas apie jausmų romanus buvo kiek paviršutiniškas. Tačiau ne tai mane sulaikė. Rašiau apie didmiesčio gražuolę ir mielą vyrą, kol vieną dieną toptelėjo mintis, kad niekada gyvenime neteko gerti su jais kapučino! Neteko sutikti tokių žmonių.
Hmm. SusimД…sДЌiau.
Taigi ėmiausi rašyti naują romaną. Tikroviškesnį. Naujoji istorija – apie moterį (ji graži – ketinu ir toliau laikytis susikurtų klišių), kuriai pabodo laukti pono Tobulybės. Ji nusprendžia pati jį susirasti. Tam pagelbės planas – išsamus ir tiksliai nusakantis būsimojo jaunikio pranašumus.
Planas kišenėje, ir mergina išsiruošia į medžioklę. Kurortinis miestelis, kur taikinyje tūno dešimtys sultingų kąsnelių, – tinkamai pasirinkta vieta. O štai čia ir užgriūva nesėkmių lavina (kaip ir gyvenime – pačioje netinkamiausioje vietoje, pačiu netinkamiausiu laiku). Pasirodo, net ir puikiausias planas gali turėti spragų.
Е iД… istorijД… jЕ«s ir laikote rankose.
„Vyro medžioklė" – pirmoji mano knyga. Pirmasis blynas, bet keista – neprisvilęs. Aš ją dievinu! Nors kai kurios scenos klaikios, ypač tos ant ežero kranto, ir pasimatymai… prieš penkiolika metų taip negalvojau.
Šis romanas man visada bus truputį magiškas. Kai baigusi rašyti išspausdinau rankraštį, pažvelgiau į lapų šūsnį ir pagalvojau: „Po velnių, man pavyko!" Ir… pravirkau. Tikra knyga. Pirmoji. Iki tol nė nemaniau, kad galiu parašyti knygą. Rašytojus laikiau kitokiais – ypatingesniais, sumanesniais, geresniais už save. Dabar tapau viena iš jų. Ir visada būsiu. Ar minėjau, kad dievinu šią knygą?