NetikД—tas pasiЕ«lymas

Lori Foster

Е ilkas

Ar gali aistra paveikti ЕЎaltД…, praktiЕЎkД… protД…?

KvapД… gniauЕѕiantys buДЌiniai pakeiДЌia vieЕЎbuДЌiЕі tinklo valdytojo Tonio Ostino ir drabuЕѕiЕі parduotuviЕі savininkД—s Olivijos Anderson gyvenimus labiau, nei jie buvo suplanavД™.

Jis troško tik vaiko. Jai tereikėjo trumpučio romano be įsipareigojimų… ir saldžių prisiminimų. Neįprasta? Galbūt.

Lori Foster

Netiketas pasiulymas

Tavo ЕЎirdies terapija

JausmЕі pasaulis, kuriame skleidЕѕiasi draugystД—s Еѕiedai,

karaliauja meilД—, verda aistros, dЕ«Еѕta ЕЎirdys,

pildosi slapДЌiausi troЕЎkimai ir lЕ«kesДЌiai

Ir visa tai – garsiausių pasaulio rašytojų

laiko patikrintuose kЕ«riniuose:

intriguojanДЌiuose, uЕѕburianДЌiuose

jausmЕі romanuose

ir ЕЎeimЕі sagose

Pirmasis jausmų romanas Lori Foster į rankas pakliuvo, kai ji sirgdama sėdėjo namie ir nuobodžiavo. Sesuo tada atnešė pilną krepšį mažų dailių knygučių. Lori jomis iškart susi žavėjo ir per kelerius metus prisiskaitė tiek, kad netvėrė noru ir pati parašyti intriguojantį jausmų romaną. Šiandien Lori Foster – viena garsiausių jausmų romanų rašytojų.

Lori su ЕЎeima gyvena Ohajo valstijoje, Е iaurД—s Amerikoje.

1

Ji – pati tinkamiausia moteris jo kūdikiui išnešioti.

Tonis Ostinas toliau gręžė ją akimis – tyrinėjo veido bruožus, vertino kūno sudėjimą. Aišku, jau ne kartą yra apžiūrinėjęs ir anksčiau, bet dabar žvelgė į ją kur kas įdėmiau. Ji nebuvo graži, bet nieko tokio: grožis – ne esminis Tonio plane. Vis dėlto ši moteris įspūdinga, net stulbinanti – laikysena, pasitikėjimu savimi ir orumu.

Nors Tonis stengėsi susivaldyti, žvilgsnis vis nuklysdavo prie jos – ir galiausiai Olivija Anderson pagavo jį spoksant. Blanki, smalsi šypsenėlė jos lūpose užėmė Toniui kvapą, bet jis krestelėjo galvą ir tarė sau, kad tokia jo reakcija – tik jaudulys dėl plano, nieko daugiau.

Nieko kito ir negalД—jo bЕ«ti.

Olivija atrodД— kaip visad elegantiЕЎka. VilkД—jo paprasta juoda suknele, avД—jo juodus aukЕЎtakulnius, bet ne tai paskatino TonДЇ itin susidomД—ti. Jis apsisprendД—, o ЕЎi moteris glaudЕѕiai susijusi su priimtu sprendimu, net jei pati to dar neЕѕino. Tonis pasitrynД— rankas, jausdamas vis didД—jantДЇ jaudulДЇ.

Jau trejus metus juodu paЕѕДЇstami kaip verslo partneriai ir Tonis suprato, kad Olivija atvyko ДЇ vakarД—lДЇ tik norД—dama tД… partnerystД™ sustiprinti. JЕі santykiai nebuvo asmeniniai. Tonis nД— neketino ko nors keisti.

Vos prieš dvi dienas Olivija pateikė jam verslo plėtros pasiūlymą – ji norėjo atidaryti dar vieną naujoviško apatinio trikotažo parduotuvę kitame „Ostino karūnos" viešbutyje. Kol kas Tonis nieko neatsakė, bet atsakys. Šįvakar. O tada pateiks savo klausimą.

PirmД… kartД… po labai ilgo laiko jis nervinosi prieЕЎ iЕЎdД—stydamas verslo pasiЕ«lymД…. Kaip tik tada ilgakojД— Olivija ryЕѕtingais, grakЕЎДЌiais Еѕingsniais patraukД— Tonio link, o jis tegalvojo apie tai, kokДЇ graЕѕЕі kЕ«dikДЇ juodu drauge galД—tЕі sukurti.

Tonis pasitiko OlivijД… ЕЎypsodamasis.

„Jis duos man, ko noriu."

Olivija virpД—jo iЕЎ susijaudinimo. Tonis visД… vakarД… jД… stebД—jo, kone tyrinД—jo. O tai galД—jo reikЕЎti tik viena. BЕ«simos pergalД—s nuojauta pakylД—jo.

Jai artinantis Tonis žvelgė tiesiai į akis. Jo lūpos truputį persikreipė. Olivija žinojo, kad tokia atvirai geidulinga išraiška sujaudindavo visas vienišas – ir netgi ne visai vienišas – moteris. Bet pati susijaudins tik tuo atveju, jei Tonis praneš laukiamą žinią.

Verslas buvo visas Olivijos gyvenimas, ir ji draudД— sau gaiЕЎti laikД… kitiems dalykams ar netgi jЕі trokЕЎti. Be abejonД—s, Tonis elgiasi taip pat. Bent jau bЕ«damas su ja.

Olivija puikiai žinojo Tonio reputaciją tarp moterų – jos pačios tą reputaciją ir kūrė. Tvirtino, kad Tonis – nuostabus meilužis; Olivija nė nebandė spėlioti, kiek moterų iš tiesų tai patyrė. Jai Tonis atrodė esąs labai apdairus, nes niekada nekalbėdavo apie savo santykius. Tiesą sakant, apskritai atrodė