Назад к книге «Galingieji Vulfai. Vienišasis Džeikobas» [Кейт Хьюит]

Galingieji Vulfai. VieniЕЎasis DЕѕeikobas

Kate Hewitt

Galingieji Vulfai #8SvajoniЕі romanai

Aštuonių knygų serija „Galingieji Vulfai“. Aštunta knyga.

DЕѕeikobas

Mokytojas. Neprijaukinamasis. Saugotojas.

Sugrįžus Džeikobui Vulfui, apleisto Vulfų dvaro sienos sudreba – šeimininkas vėl namuose!

Sodininko dukra Molė Parker gyveno mažame namelyje sodo glūdumoje kažko laukdama, bet ko – ir pati nežinojo. Iki šiol…

Norėdamas pamiršti praeities nuoskaudas Džeikobas atsiriboja nuo jam brangių žmonių. Jis įsitikinęs – vienišojo Vulfo niekas niekada neprijaukins. Bet kai tarp jųdviejų su Mole ima kunkuliuoti aistros, ignoruoti savo jausmus darosi vis sunkiau. Širdis Molei kužda: jeigu Džeikobas pamils, mylės visą gyvenimą.

Hewitt Kate

VieniЕЎasis DЕѕeikobas

GALINGIEJI VULFAI

Paslaptimis ir skandalais

apipinta ЕЎiЕі dienЕі

dinastijos istorija!

DINASTIJA

Septyni broliai ir sesuo – apdovanoti turtais, bet taip ir negavę

to, ko labiausiai troško – tėvo meilės. Šeima, kurią sugriovė

vieno Еѕmogaus alkis valdyti

PASLAPTIS

Vulfai – išsibarstę po tolimiausius pasaulio kampelius, visi iki

vieno persekiojami praeities ЕЎmД—klЕі ir trokЕЎtantys iЕЎ gyvenimo

tik to, kas geriausia. Visgi paslapДЌiЕі dar daug, ir skandalai

mezgasi iš naujo…

GALIA

VulfЕі broliai ir sesuo vД—l namie. Dabar jie stipresni, nei kada

nors ligi ЕЎiol. Tik ar galД—s dinastija pakilti vД—l?

MEILД–

Sakoma, kad tyra meilė išgydo net juodžiausią sielą…

Pirmas skyrius

Kai MolД™ Parker atveЕѕД™s taksi sustojo prieЕЎais vartus, tolumoje dunksantis aptemД™s VulfЕі dvaras jai priminД— didЕѕiulДЇ gremД—zdД….

– Kur toliau, meilute? – per petį paklausė vairuotojas. – Vartai užrakinti.

– Užrakinti? – Molė pamėgino išsitiesti. Nuvargusi po skrydžio, ji sėdėjo atsilošusi į lagaminus ir palaimingai snaudė jaukioje taksi tvankumoje. – Keista, per amžius jų niekas nerakindavo. – Pernelyg pavargusi, kad dabar spręstų šią mįslę, mergina tik gūžtelėjo pečiais. Gal vietinis jaunimas senajame dvaro pastate ir vėl įsisiautėjo, gal mėtė akmenis į likusius neišdaužytus stiklus ar netgi įsilaužė į vidų – juokais ar drąsos išbandymui? Gal šį kartą policijai teko imtis gerokai rimtesnių veiksmų? – Nieko tokio, – pasakė Molė. Ir, įkišusi ranką į rankinę, išsitraukė porą banknotų. – Išleiskite mane čia. Likusią kelio dalį nueisiu pati.

Vairuotojas skeptiškai pasižiūrėjo – tolumoje nedegė nė menkiausia švieselė. Galiausiai jis gūžtelėjo pečiais ir, paėmęs iš Molės banknotus, padėjo iškelti iš automobilio aplamdytus lagaminus.

– Esi tikra, meilute? – paklausė, ir Molė jam nusišypsojo.

– Taip, mano trobelė štai ten. – Ji parodė į palei vartus augančią grėsmingai aukštą gyvatvorę. – Nesijaudinkite, kelią rasčiau net užmerktomis akimis. – Kai čia dar gyveno Anabela, dvarą ir sodininko trobelę jungiantį taką Molė mynė tūkstančius kartų. Kadangi draugė retai kada išeidavo iš namų, Molė, nutrūktgalvė sodininko dukra, buvo viena iš nedaugelio jos bičiulių.

TaДЌiau Anabela ДЌia nebegyvena, nelikД™ ir nД— vieno jos broliЕі; ЕЎiД… egzodo tradicijД… pradД—jo DЕѕeikobas, vyriausiasis iЕЎ VulfЕі, kuris, bЕ«damas vos aЕЎtuoniolikos, atsuko ЕЎeimai nugarД…. DvarД… vaikinas paliko apaugti kerpД—mis ir pelД—siais, nД— nesusimД…stД™s, kad vД—liau galbЕ«t galД—tЕі jame gyventi.

MolД— nuvijo juodas mintis ЕЎalin. Matyt, taip samprotauja vien dД—l to, jog yra pavargusi: skrydis iЕЎ Romos buvo atidД—tas kelioms valandoms. Bet kai taksi nuvaЕѕiavo, ir ji liko vienui viena tamsoje, net be mД—nulio, kuris praskaidrintЕі nuotaikД… ar nuЕЎviestЕі keliД…, ЕЎirdimi aiЕЎkiai jautД—, kad praeities prisiminimus ir senus jausmus ДЇ pavirЕЎiЕі kelia ne paprasДЌiausias nuovargis.

Po ЕЎeЕЎiЕі mД—nesiЕі, kuriuos, keliaudama po