Skandalingoji dama
Elizabeth Rolls
Istorinis meilД—s romanas
TД—jД… Vinslou lyg kas pakeitД—. VaikystД—je ji nenustygo vietoje krД—sdama iЕЎdaigas, o suaugusi tapo nepastebimu ЕЎeЕЎД—liu. Vis dД—lto vos prie jos prisilietД™s RiДЌardas Bleikharstas pajunta ДЇsiЕѕiebiant abipusД™ traukД…. Tarsi bЕ«tЕі kaЕѕkД… joje paЕѕadinД™s.
Išvydus Ričardą, Tėją užplūsta smagūs prisiminimai apie debiutančių pokylį ir jųdviejų šokį. Bet ji privalo užgniaužti svajones. Tėja neabejoja: jei kada nors Ričardas sužinos tiesą, net dideli jos turtai nepadės pelnyti jo prielankumo…
Rolls Elizabeth
Skandalingoji dama
Pirmas skyrius
– Deividai, jis kalba nerimtai rimtai! Kodėl užsimanė, kad po tiek laiko grįžčiau? Niekas nepasikeitė! Niekas! – Tėja įkvėpė. – Aš vis dar… – Išvydusi sučiauptas brolio lūpas, staigiai sugniaužtus kumščius, nusprendė nesakyti to, ką ketino. – Aš vis dar tos pačios nuomonės – neturiu nė menkiausio troškimo grįžti. Kas pakeitė tėtės nuostatą?
Deividas prasiЕѕiojo, paskui susiДЌiaupД—, lyg taip pat bЕ«tЕі pagalvojД™s apie kД… nors kita.
– Nežinau, Tėja, – pagaliau prabilo. – Tikrai nežinau. Man kilo įtarimų, bet kadangi jis nieko nepasakė, išskyrus, kad privalau grįžti į miestą drauge su tavimi, nenorėčiau spėlioti.
Suirzusi panelД— DorotД—ja Vinslou kreivai stebeilijo ДЇ brolДЇ, gaubiamД… tamsos tetos Marijos svetainД—je. Gal Deivido atvykimas iЕЎ Londono ДЇ Е iaurД—s JorkЕЎyrД… ir buvo nelauktas, nes niekam nepraneЕЎД—, bet jo atveЕѕta naujiena buvo dar labiau netikД—ta. Nors Еѕidinyje spragsinti ugnis skleidД— ЕЎilumД…, DorotД—ja virpД—dama apsisiautД— ЕЎiltu ЕЎaliu. PrieЕЎ dvideЕЎimt minuДЌiЕі pasistaДЌiusi puodelДЇ arbatos, iЕЎties patenkinta ir nД— kiek nesustirusi mezgД— kojines. Bet dabar ДЇnirtingo lietaus, ЕЎuorais talЕѕanДЌio langus, vД—sa prasismelkД— iki pat kaulЕі nerimastingai sujudindama ДЇsisenД—jusiД… baimД™.
– Pastaruosius aštuonerius metus tėtis tik džiaugėsi, kad nesipainiojau jam po kojomis, – pasakė, paskui pridūrė: – Net neleido vykti į Pietus ir dalyvauti mamos laidotuvėse. Tai kodėl dabar, Deividai? Tik nesakyk, kad nori, jog tapčiau jam paguoda senatvėje!
Deividas prunkЕЎtelД—jo.
– Vargiai, – jis akimirką dėbsojo į ugnį. – Tėja, jis kalba apie poros paieškas tau.
Kraujas sustingo DorotД—jai gyslose kaip ir seniai pamirЕЎta arbata puodelyje.
– Ką? – ji nelygiai iškvėpė. – Bet…
– Per mamos laidotuves prieš aštuoniolika mėnesių keletas žmonių pasiteiravo, kur tu esi, – paaiškino Deividas. – Išsakė pastabą dėl tavo atsiskyrimo nuo visuomenės. Tėja, jei palaidojai savo širdį viename kape su sužadėtiniu, dar nereiškia, kad turi nebetekėti. Jei žmonės ims daugiau klausinėti… – Jis nutilo.
DorotД—ja pradД—jo ramiau kvД—puoti.
– Suprantu.
Jei žmonės ims daugiau klausinėti, kuriam nors galbūt pavyks prisikasti prie tiesos…
– Mūsų tėvas bijo paskalų, – prabilo staigiai atsistojęs Deividas. – Ir tai viena iš priežasčių, kodėl verčia tave atvykti į Londoną šį sezoną.
– Verčia mane?
Deividas linktelД—jo.
– Jis liepė tau pranešti, kad jei nepaklusi, visai negausi išlaikymo pinigų, – brolis paniuro.
TД—ja prikando lЕ«pД…. Tada sugrieЕѕД— dantimis.
– Aš vis tiek galiu pasilikti čia su teta Marija.
– Jis parašė ir jai, kad privalai vykti į Londoną. Nejau manai, kad ji nepaklus jam? Teta priklausoma nuo jo pašalpos.
– Bet kodėl? Jei pasilikčiau čia…
Pilkos Deivido akys buvo nepermaldaujamos.
– Mūsų tėvo nuomone, turėjai marias laiko pamiršti savo… – jis sudvejojo, o paskui pridūrė su įtūžio gaidele balse, – savo nesėkmę.
TД—ja staigiai sujudД—jo, ir ЕЎalia stovintis ledinis puodelis arbatos nukritД™s ant grindЕі suduЕѕo ДЇ ЕЎipulius.
Ji nekreipД— dД—mesio.
– Aišku. Žinoma, aštuoneri metai yra marios laiko pamiršti savo nesėkmę, – ji rūpestingai sudėjo rankas į skreitą, kad nesugniauž