Praradimas
Sarah Mallory
Istorinis meilД—s romanasMaiЕЎtingieji Arandeilai #2
"Keturių knygų serija „Maištingieji Arandeilai“. Antra knyga
„Tai bus mūšis, madam.“
Aleksas Arandeilas, Davenporto grafas, pratęs gauti tai, ko nori. Tačiau, aplankęs Dianą Grenšam, savo globotinių guvernantę, ir paprašęs išvykti iš jo dvaro, lieka nemaloniai nustebintas – ji atsisako.
Diana pasiryЕѕusi nenusileisti Alekso reikalavimams. Ji visД… gyvenimД… tikД—jo, kad yra neverta meilД—s ir niekam tikusi, bet ДЇsitraukusi ДЇ ginДЌД… su Aleksu ima vis labiau pasitikД—ti savimi. Netrukus ji ir pati iЕЎkels kelias sД…lygas!"
Sarah Mallory
Praradimas
~1~
BalandЕѕio saulД— ryЕЎkiai apЕЎvietД— ЕѕemД…, taku lekianДЌiД… dvikinkД™. Aleksas Arandeilas jautД—, kaip visas Еѕiemos niЕ«rumas, apД—mД™s suЕѕinojus apie laivo suduЕѕimД… ir brolio DЕѕeimso mirtДЇ, kuri lД—mД—, kad jis tapo aЕЎtuntuoju Davenporto grafu, pagaliau sklaidosi. Jis nei tikД—josi, nei norД—jo tapti grafu. DЕѕeimsas buvo tik dvejais metais uЕѕ jДЇ vyresnis, todД—l visi manД—, kad jiedu su grafiene dar turi daugybД™ laiko susilaukti ДЇpД—dinio. DД—l to pora ir leidosi ДЇ kelionД™ jЕ«ra, iЕЎplaukД— ДЇ ЕЎiltuosius kraЕЎtus. Gydytojai manД—, kad ЕЎvelnesniame klimate turД—tЕі pasitaisyti Margaretos sveikata. Tada ji galbЕ«t pastotЕі ir iЕЎneЕЎiotЕі sveikД… berniukД…. Jiedu jau turД—jo mielД… mergaitД™, bet keletas persileidimЕі iЕЎsekino grafienД™.
Viduržemio jūros sutuoktiniai taip ir nepasiekė. Per spalio audrą Gibraltare jų laivas sudužo, keleiviai ir visa įgula žuvo. Žinia Aleksą pasiekė tik po kelių savaičių. Jį užgriuvo baisus sielvartas. Net ir dabar, praėjus pusmečiui, jis vis dar ryšėjo juodą kaklaskarę, gedulo ženklą. Visais kitais atžvilgiais draugams jis atrodė nepasikeitęs. Žiemą praleido kaip visuomet – įvairiuose vakarėliuose. Lošimai, medžioklė ir flirtas buvo jo kasdienybė. Tik artimiausias draugas pastebėjo, kad nesibaigiančios malonumų paieškos tapo keistokos.
Visi mano, kad tau tiesiog nerūpi, – įžvalgiai sakė ponas Gervazas Volertonas. – Bet aš manau, kad tau rūpi per daug.
Gal ir taip, – galvojo Aleksas stabdydamas veislinius širmius ir sukdamas pro Čentrio vartus, bet jis jau kuris laikas yra grafas ir turi kai ką pakeisti.
Kelias vingiavo tarp dar nepilnai suЕѕaliavusiЕі medЕѕiЕі. Pro jЕі ЕЎakas ant tako krito saulД—s spinduliai. Aleksas pristabdД— Еѕirgus baimindamasis, kad po Еѕiemos bus atsiradД™ duobiЕі ir nelygumЕі. Jau beveik iЕЎnirД™s iЕЎ po medЕѕiЕі baldakimo pastebД—jo netoli kelio ant virtuolio sД—dinДЌiД… jaunД… moterДЇ su eskizЕі albumu rankose. Aleksas iЕЎkart jД… atpaЕѕino. Senokai jos nematД—, bet raudonЕі plaukЕі su niekuo nesupainiosi. Diana GrenЕЎam, nuskendusios grafienД—s sesuo, jЕі vienintelД—s dukros ir kitos ArandeilЕі globotinД—s, priimtos ДЇ velionio grafo dvarД…, guvernantД—. Ji buvo taip ДЇsitraukusi ДЇ darbД…, kad nД— nepastebД—jo atvaЕѕiuojanДЌio Alekso. Е is sustabdД— kinkinДЇ ir ДЇdД—miai nuЕѕvelgД— jos lieknД… figЕ«rД… su kuklia Еѕaliai geltona suknele ir neklusniais raudonais plaukais, supanДЌiais galvД… kaip aureolД—.
– Laba diena, panele Grenšam.
Ji pakėlė galvą ir nužvelgė jį ramiomis, šviesiomis akimis. Aleksas visada manė, kad jos akys neįprastos – riešutų rudumo, nubarstytos žaliais taškeliais. Nors negalėjai pavadinti jos gražuole, moteris švytėjo gyvybe, jos lūpų kampučiai kilstelėjo, tarsi ji ketintų nusišypsoti.
– Diena? – linksmai atsiliepė tyliu, melodingu balsu. – Dievulėliau, argi jau taip vėlu?
– Nustebote mane pamačiusi?
Ji uЕѕvertД— eskizЕі albumД… ir atsistojo.
– Žinojau, jog kada nors atvyksite, milorde, – tarė ji. – Bet būtų buvę geriau, jeigu būtumėte mus įspėjęs. Vis dėlto esu tikra, kad ponia Volis ras, kuo jus pavaišinti. Važiuokite į arklides, o aš pranešiu jai naujieną.
Ji netvirtai ЕѕengД— kelis Еѕingsnius.
– Leiskite jus nuvežti! – sušuko Aleksas pavymui. – Starkai, lipk žemyn ir padėk damai įsėsti.
Ji sustojo ir atsigrД™Еѕ