AngelЕі keliai
Debbie Macomber
Е ilkas
"Per KalД—das po ЕЅemД™ vaikЕЎto angelai
Širlė, Gudnesė ir Mersė – trys nenuoramos su didžiausiu džiaugsmu griebiasi vykdyti joms Žemėje paskirtų užduočių. Per Kalėdas Mersei pavesta suteikti dvasios ramybę senučiukui… ir jis randa netikėtą atsaką į savo maldas. Gudnesė siunčiama prižiūrėti jaunos moters, nedrįstančios antrą kartą rizikuoti dėl meilės. O Širlė gavo užduotį įgyvendinti pačią nerealiausią mažo berniuko svajonę. Žaviosios išdykėlės neretai papuola į bėdą, bet galiausiai viskas baigiasi gerai – juk Kalėdos!"
Debbie Macomber
AngelЕі keliai
Tavo ЕЎirdies terapija
JausmЕі pasaulis, kuriame skleidЕѕiasi draugystД—s Еѕiedai,
karaliauja meilД—, verda aistros, dЕ«Еѕta ЕЎirdys,
pildosi slapДЌiausi troЕЎkimai ir lЕ«kesДЌiai
Ir visa tai – garsiausių pasaulio rašytojų
laiko patikrintuose kЕ«riniuose:
intriguojanДЌiuose, uЕѕburianДЌiuose
jausmЕі romanuose
ir ЕЎeimЕі sagose
Mielosios!
Siunčiu Jums šilčiausius kalėdinius sveikinimus nuo Širlės, Gudnesės, Mersės ir savęs. Širlė, Gudnesė ir Mersė – pačios mėgstamiausios mano skaitytojų herojės. Dažnai tenka išgirsti: Kalėdos be šių trijų angelų viešnagės – ne Kalėdos! Taigi viešnios jau čia.
Šiame mažame, tačiau labai mielame romane papasakosiu tris istorijas. Visos jos nutiko nuo seno mano mėgstamiausiame Kalėdų mieste Levenvorte, Vašingtono valstijoje, ir Sietle. Beje, mudu su vyru būtinai aplankome Levenvortą pirmąjį gruodžio savaitgalį – ten Kalėdos tvyro ore.
Na, o romane „Angelų keliai“ vienam iš veikėjų nutinka kai kas nuostabaus. Tiesą pasakius, taip buvo ir mano tėčiui. Kaip ir romano herojus Haris, panaktinėjęs po namus be vaikštynės tėtis norėjo grįžti į lovą. Netrukus suprato, jog yra per silpnas pasiekti miegamąjį. Štai tada jis išvydo angelą. Tėtis įvykį apibūdino labai smulkiai: koridoriaus gale pasirodęs vidutinio amžiaus vyras, vilkintis fermerio kombinezoną, ir tėtis sušukęs jam: „Ei, drauguži, man reikėtų šiokios tokios pagalbos!“ „Fermeris“ nuvedęs jį iki lovos ir dingęs.
Kai kas galvoja, jog „angelo vizitas“ tėra padarinys vaistų, kuriuos jis tuo metu vartojo, tačiau aš, kaip ir jis, mielai tikiu, kad jį aplankė tikras angelas.
Kita šios knygos herojė Betė įnikusi į internetinį žaidimą „World of Warcraft“. Tiesą pasakius, šis žaidimas tikras ir turiu padėkoti savo vyrui už nuoširdžią pagalbą, kai jį studijavau (vyras tikrai nesiskundė!). Todėl ačiū, Veinai, – vieną gražią dieną tu tikrai pasieksi 60 lygį.
Taigi visiems linkiu linksmЕі KalД—dЕі! Tikiuosi, Jums patiks Е irlД—s, GudnesД—s ir MersД—s vieЕЎnagД— ЕЅemД—je.
В В В В Su meile
В В В В Debbie Macomber (Debi Makomber)
1
Iš visų pusių jį supo Kalėdų vaizdai ir garsai. Namuose visžalių medžių šakelių kvapas pynėsi su imbierų ir aštrių prieskonių aromatais. Šis metų laikas buvo Hario Aldervudo mėgstamiausias. Daugiau kaip prieš penkiasdešimt metų jis apsigyveno Levenvorte, Vašingtono valstijoje, ir labai pamėgo šiame mieste švenčiamas Kalėdas. Nors buvo jau aštuoniasdešimt šešerių, o sveikata vis labiau klibėjo, niekas negalėjo nublukinti jo džiugesio per tas šventes. Net sėdėdamas daktaro Snelgrovo laukiamajame, kur buvo pastatyta išstypusi dirbtinė eglutė, ir laukdamas žinių, kurios, kaip jam atrodė, bus liūdnos, Haris nesijautė nusiminęs. Galbūt šis vizitas išsunks iš jo visą energiją iki pat vakaro, bet dabar jis nematė prasmės liūdėti. Abejojo, ar daktaras Snelgrovas dar gali ką nors pakeisti. Širdis atsisako veikti – viskas labai paprasta.
Haris nebijojo mirties. DaЕѕnai apie jД… galvodavo, ypaДЌ kai tiek daug draugЕі jau mirД—. Buvo susidЕ«rД™s su ja akis ДЇ akДЇ, matД—, kaip ji skina aukas per AntrД…jДЇ pasaulinДЇ karД… Normandijos pakrantД—se ir mЕ«ЕЎiuose kitose Europos vietose. LiЕ«dД—jo, kai mirД— jo tД—vai ir vyresnysis brolis Tedas. Ir vis tiek nebijojo. Gal ir t