Sugundymas
Sarah Mallory
Istorinis meilД—s romanasMaiЕЎtingieji Arandeilai #1
Keturių knygų serija „Maištingieji Arandeilai“. Pirma knyga
„Dešimt tūkstančių svarų tam, kuris suvilios paveldėtoją!“
Tokios lažybos net ir pagarsėjusiam palaidūnui Ričardui Arandeilui atrodo begėdiškos. Ričardui tai nerūpi – iki tol, kol jis susipažįsta su žaviąja paveldėtojos globėja, o ant kortos pastatoma dar daugiau.
NaЕЎlД— ledi Filida Tatam jau nebe ta drovi ir niekuo neiЕЎsiskirianti bЕ«tybД—, kokia buvo kadaise. Ji pasiryЕѕusi apginti savo graЕѕuolД™ ДЇdukrД…. TaДЌiau vienas itin prastos reputacijos gerbД—jas, atrodo, norД—tЕі suvilioti jД… paДЌiД…. Kas laimД—s ЕЎiame Еѕaidime, kurio nugalД—tojui atitenka viskas?
Sarah Mallory
Sugundymas
~1~
Ričardas Arandeilas buvo Bate trumpiau negu dvi savaites ir jau gailėjosi pažadėjęs pasilikti. Ne vien todėl, kad rugpjūtį miestelis duso nuo karščio ir dulkių; tiesiog jam, kaip žmogui, pripratusiam prie aktyvaus gyvenimo, darėsi nenusakomai nuobodu. Jis prisiminė namuose Londone ant lentynų dūlančius kvietimus, įskaitant ir vieną, gautą iš smarkios ištekėjusios moteriškės – ši jau kurį laiką mėtė jam savo vylių tinklus. Ponia rugsėjį kvietė atvykti į pobūvį jos namuose Lesteršyre, kur jam buvo žadamos puikios medžioklės ir vakaro pramogos, labiau tiksiančios jo skoniui negu visa, ką pavyks rasti ramiame ir respektabiliame Bate.
RiДЌardas tuo neabejojo, bet savo protetei Sofijai, naЕЎlaujanДЌiai markizei Han, jis davД— ЕѕodДЇ liksiД…s Bate, kol ji pasijusianti geriau, nors tektЕі sulaukti rudens, ir savo paЕѕado jis nelauЕѕys. Sofija vienintelД— palaikД— jДЇ sunkiausiД… valandД…, kai visas pasaulis, atrodД—, nusiteikД— prieЕЎiЕЎkai, ir dabar, kai jai reikia jo, RiДЌardas tikrai nenusisuks.
Be to, ji nereikalavo, kad jis ЕЎokinД—tЕі aplinkui; markizД— tenkinosi pasimatydama su juo rytais, tada su slauge iЕЎeidavo ДЇ terminio vandens gydyklas, arba viena kita vakariene KaraliЕЎkojo pusmД—nulio vieЕЎbuДЌio restorane. VisД… likusДЇ laikД… RiДЌardas galД—jo uЕѕsiimti, kuo panorД—jД™s. Е tai todД—l dabar ir stЕ«mД— vakarД… loЕЎdamas kauliukais maЕѕame rinktiniame loЕЎimo klube. IЕЎ lauko niekaip nebЕ«tum atskyrД™s ЕЎio siauro namuko Unijos gatvД—je nuo kitЕі. Pirmame aukЕЎte veikД— tabako krautuvД—, bet uЕѕuolaidos virЕЎutiniuose aukЕЎtuose retai kada bЕ«davo atitraukiamos: savininkas, toks Elijas Bertonas, nutarД— bЕ«siД… geriau neblaЕЎkyti savo klientЕ«ros uЕѕuominomis apie paros metД….
RiДЌardas iЕЎtuЕЎtino taurД™ vyno ir metД— kauliukus ant Еѕalia gelumbe aptraukto stalo.
– Septyni, – pranešė Henris Falinghamas, lenkdamasis arčiau ir trumparegėmis akimis spitrėdamas į kauliukus. – Kam gi kitam gali taip sektis, jei ne Arandeilui, – kiek pasakė, tiek ir iškrito pačiu pirmu metimu!
– Na, nesilažinsiu, kad man pavyks jį pavyti, – nusijuokė Džordžas Krombis. – Šįvakar sėkmė jam šypsosi.
RiДЌardas nepasakД— nieko, tik pakД—lД— taurД™, kuriД… ЕЎalimais besisukiojantis padavД—jas papildД— tД… paДЌiД… akimirkД…, kai jis jД… pastatД—.
– Aš irgi prieš jį nestatysiu, – bambėjo liesas surūgusio veido džentelmenas žaliu švarku. – Sėkmė, sakote? Kažkaip stebėtinai gerai jam sekasi.
Po tokiЕі ЕѕodЕѕiЕі stalД… apgaubД— ДЇtempta tyla. RiДЌardas pakД—lД— kauliukus, pasvД—rД— juos delne ir ДЇsmeigД— akis ДЇ kalbД—jusДЇjДЇ.
– Ką bandai pasakyti, Tesfordai? – pavojingai tyliu balsu paklausė jis.
Falinghamas nervingai susijuokД—.
– Baik, Arandeilai, nieko jis nenorėjo pasakyti. Tai brendis kalba!
RiДЌardas apsiЕѕvalgД—. Jie loЕЎД— jau kelias valandas, vynas tekД—jo upeliais. Tesfordo veidas buvo iЕЎraudД™s, akys karЕЎtligiЕЎkai blizgД—jo. Vyras karingai dД—bДЌiojo ДЇ jДЇ iЕЎ kitapus stalo, ir akimirkД… RiДЌardas svarstД—, ar nevertД—tЕі jo paspausti ir iЕЎprovokuoti konfrontacijД…. Kad ir kaip bЕ«tЕі, anas juk suabejojo jo garbe. Gal dvikova iЕЎsklaidytЕі apД—musДЇ nuobodulДЇ.
– Na, o aš nebijau statyti, – linksmai pareiškė Falinghamas. – Nagi, A