UЕѕ uЕѕdarЕі durЕі

Jennifer Lewis

Kinkeidai. Е eimos paslaptys #3SvajoniЕі romanai

Šešių knygų serija „Kinkeidai. Šeimos paslaptys“. Trečia knyga.

BrukД— Nikols dar niekada nematД— ЕЎitaip besielgianДЌio ErdЕѕД—jaus Kinkeido. Tiesa, jo motina atsidЕ«rД— kalД—jime uЕѕ tД—vo nuЕѕudymД…, o neteisД—tas brolis, galima sakyti, pavogД— jo laivybos ДЇmonД™. Bet tai nepateisina blogo elgesio.

Brukė pasielgia taip, kaip pasielgtų bet kuri gera padėjėja – pasiveda jį į šalį ir įpila išgerti. Viskas baigiasi bučiniu… tiksliau, dviem. Jei tik jos neslėgtų paslaptis, kuri gali išskirti Kinkeidų šeimą, galbūt ši fantazija truktų amžinai…

Jennifer Lewis

UЕѕ uЕѕdarЕі durЕі

PIRMAS SKYRIUS

– Ši padėtis turi bent vieną privalumą. – Erdžėjus Kinkeidas trenkė telefoną ant posėdžių stalo, o jo balsas lūžinėjo iš įsiūčio.

– Kokį? – Brukė Nikols žiūrėjo į savo viršininką. Ji nieko teigiamo neįžvelgė.

– Dabar žinom, kad blogiau būti jau nebegali. – Kai vyras sėdėdamas pasilenkė į priekį, jo akys plykstelėjo. Kiti susirinkime dalyvaujantys darbuotojai sėdėjo kaip statulos. – Skambinau prokurorui, policijai, teismui, valstijos senatoriui – niekas neatsiliepė.

Jis atsistojo ir apД—jo stalД….

– Kinkeidų šeima apgulta ir apšaudoma iš visų pusių. – Erdžėjus, aukštas, įspūdingas, ryškių bruožų, tamsių plaukų ir padūmavusių pilkai melsvų akių vyras, dabar atrodė tarytum mūšin žygiuojantis generolas. – O mano mama, Elizabeta Vintrop Kinkeid, geriausia moteris Čarlstone, šią naktį praleis už grotų kaip kokia nusikaltėlė.

IЕЎ jo lЕ«pЕі pasipylД— keiksmЕі virtinД—, privertusi BrukД™ susigЕ«Еѕti kД—dД—je. ErdЕѕД—jui ji dirba penkerius metus, bet dar niekada nematД— jo tokio. Д®prastai jis pats ramiausias Еѕmogus, kokДЇ tik sutiksi, jo niekada neiЕЎmuЕЎdavo iЕЎ vД—ЕѕiЕі net rimДЌiausios derybos, jis visiems skirdavo laiko ir pasiЕѕymД—jo nerЕ«pestingu poЕѕiЕ«riu ДЇ gyvenimД….

Taip, Еѕinoma, buvo iki tol, kol nuЕѕudД— jo tД—vД… ir paaiЕЎkД—jo, kad privilegijuotas gyvenimas buvo grДЇstas melu.

ErdЕѕД—jus priД—jo prie brolio Metjaus.

– Tu atsakingas už verslo plėtrą. Ar yra kur plėstis?

Metjus ДЇkvД—pД—. AtsakymД… Еѕinojo abu. Net kai kurie iЕЎtikimiausi klientai po skandalo atsisakД— ДЇmonД—s paslaugЕі.

– Yra Larimorų užsakymai.

– Taip, regis, yra vienas naujas klientas, į kurį galime sudėti visas viltis. Gregai, kaip atrodo buhalterija? – Erdžėjus prisiartino prie finansų direktoriaus ir akimirką Brukė manė, jog stvers jį už apykaklės.

Е velnaus bЕ«do Gregas susigЕ«ЕѕД—.

– Kaip žinai, patiriame sunkumų…

– Sunkumų! – pertraukė jį Erdžėjus, dramatiškai iškeldamas rankas. – Galima ir taip vertinti. Iššūkis – tai proga augti, metas pakilti ir pasinaudoti galimybe, priimti pokyčius.

Jis apsisuko ir vД—l perД—jo kambarДЇ. Visi sД—dД—jo sustabarД—jД™, tikriausiai melsdamiesi, kad jЕі neuЕѕsipultЕі.

– Aš matau įmonę, kuri tuoj sužlugs. – Erdžėjus ranka perbraukė tankius tamsius plaukus. Gražus jo veidas suakmenėjo iš pykčio: – O jūs visi tik sėdite ir užsirašinėjate lyg susirinkę į kokį vakarėlį sode. Stokitės, eikite ir darykite ką nors, po paraliais!

Niekas nД— nekrustelД—jo. BrukД— nesusilaikiusi pakilo nuo kД—dД—s.

– Aaaa… – Reikia jį iš čia išvesti. Erdžėjus elgiasi kaip bjaurybė ir jei nesusivaldys, negrįžtamai pakenks savo reputacijai įmonėje.

– Taip, Bruke? – Jis atsisuko į ją ir kilstelėjo antakį. Jų akys susitiko, ir į ją plūstelėjo energija.

– Turiu su jumis pasikalbėti koridoriuje. – Ji pasiėmė nešiojamąjį kompiuterį ir besidaužančia širdimi patraukė prie durų. Tokios nuotaikos jis tikriausiai nė nemirktelėjęs ją atleistų, bet ji bus prasta padėjėja, jei leis jam įžeidinėti ir pamokslauti darbuotojams, kurie ir taip ne dėl savo kaltės patyrė daug spaudimo ir įtampos.

– Esu tikras, kad reikalas palauks. – Jis susirauk