Kylantis karЕЎtis
Regina Kyle
SvajoniЕі romanaiViliojimo menas #3
Keturių knygų serija „Viliojimo menas“. Trečia knyga
Kaitrios ugnies glėbyje. Nuolat po pasaulį keliaujanti mados fotografė Aivė Nelson priversta sugrįžti namo ir padėti išgelbėti šeimos verslą. Čia ji įsitraukia į labdarai skirto kalendoriaus kūrimą. Vykstant fotosesijai pro duris netikėtai įžengia jos karščiausių fantazijų objektas – patrauklus gimtojo miestelio ugniagesys Keidas Hardestis. Keidas yra pasiryžęs pozuoti nuogas dėl kilnaus tikslo. Aivė pasirengusi išlikti profesionali ir nepaisyti tarp jųdviejų tvyrančio karščio. Gana greitai seksualus iššūkis virsta karštais bučiniais ir juodu pasiduoda savo troškimams. Tačiau Keidui neužtenka tik vienos nakties su Aive. Ar jam pavyks įtikinti aistringą keliautoją pasilikti? O gal vienas iš jų spruks, išsigandęs tokios kaitrios ugnies?
Regina Kyle
Kylantis karЕЎtis
PIRMAS SKYRIUS
– Keidai Aleksandrai Hardesti! Nešk savo pusnuogę subinę čia, kol pati neatėjau tavęs nurengti!
Keidas nužvelgė savo aprangą. Jei raudono atlaso klubjuostę buvo galima pavadinti apranga. Ar Aivė išties tikėjosi, kad jis sutiks tai dėvėti? Vyras vylėsi, kad jam užteks pasirodyti su darbine uniforma, galbūt nusirengti marškinėlius ir nusismaukti kelnes ant klubų… Visgi kasmetinis labdaringas „Karštų meilės eržilų“ kalendorius, vaizduojantis apsinuoginusius puikiausius Stoktono ugniagesius, virto rimtu leidiniu. Šių metų kalendorius skirtas paremti vietinę gyvūnų prieglaudą, kuriai Keidas ir pats buvo neabejingas.
Bet klubjuostė? Ar Aivė įsivaizdavo jį esant kokį „Čipendeilų“ šokėją?
– Su šituo daiktu būsiu kur kas daugiau nei pusnuogis, – jis kilstelėjo siauručius apatinius virš širmos krašto.
– Aš nejuokauju, Pone Gruodi. Laikas bėga. Renkis ir pasirodyk.
Keidas suurzgД— ir nusispyrД— sportbaДЌius.
– Skaičiuoju iki trijų. Vienas…
Jis nusivilko marЕЎkinД—lius.
– Du…
KelnД—s ir trumpikД—s atsidЕ«rД— ant ЕѕemД—s.
– Trys.
Keidas Д—mД— nedrД…siai riЕЎtis klubjuostД™. MД—ЕЎlas. Tas kvailas skudurД—lis vos dengД— paslД—psnius. Vyras nesД—kmingai pabandД— prisidengti.
– Aive, turime bėdą.
– Tai jau tikrai. Aš suskaičiavau iki trijų, o tu vis dar slepiesi už tos širmos kaip kokia paleistuvė bažnyčioje.
Keidas nesusiturėjo nesukikenęs. Aivė visada sugebėdavo jį prajuokinti. Vaikystėje jų trijulė – jis, Aivė ir jo geriausias draugas, Aivės dvynys brolis Geibas – nuolatos krėsdavo kvailystes: darželyje prisikišdavo į nosis kreidelių, mokykloje rūkydavo pasislėpę už stadiono, kartą netgi pagrobė kitos mokyklos futbolo komandos talismaną ožką ir nesėkmingai bandė paslėpti ją Nelsonų medžio namelyje.
Tiesa, pastarД…sias dvi ЕЎunybes jie iЕЎkrД—tД— dviese su Aive. Ji buvo tikra bebaimД— ir pasiruoЕЎusi priimti bet kokДЇ iЕЎЕЎЕ«kДЇ, kad tik galД—tЕі visur eiti kartu su berniukais. Ji kartД… netgi matД— KeidД… nuogД…. ЕЅinoma, tada jiems buvo ЕЎeЕЎeri ir jie maudД—si po vejos laistyklД—s srove jos sode.
– Gerai, vyruti, pasiruošęs ar ne, ateinu pas tave.
– Pasiruošęs, pasiruošęs.
Keidas giliai ДЇkvД—pД—, eilinДЇ kartД… priminД— sau, kad fotosesija skirta labdarai ir ЕѕengД— iЕЎ uЕѕ ЕЎirmos.
– Pala, beveik pamiršau. – Jis akies krašteliu pastebėjo apvalų Aivės užpakaliuką dingstant už mažyčio kabineto studijos kampe durų, iš už kurių ji jam šūkalojo nurodymus persirengti ir palaukti.
Jis apsidairė po patalpą. Medinės grindys, plikos sienos, baltas fonas, kelios šviesos su skėčiais, studijos vidury – fotoaparatas ant trikojo, paruoštas veiksmui. Ko dar jai galėtų reikėti?
– Ką pamiršai?
– Pagrindinį tavo kostiumo akcentą.
– Vadinasi, mano apranga nebus vien šitas varganas siūlelis?
– Ne visai. – Aivė žengė iš kabineto, nešina Kalėdų Senelio kepure vienoje rankoje ir pilku rainu katinėliu kitoje. Tačiau vyro dėmesį patraukė ne katinas, o Aivė.
Е