KetД— ir Еѕavingasis ispanas
Sharon Kendrick
BalforЕі ЕЎeimos paveldД—tojos #2SvajoniЕі romanai
Aštuonių knygų serija „Balforų šeimos paveldėtojos“. Antra knyga.
Ketė Balfor išsiunčiama į Karloso Gereros jachtą. Bet tik gavusi prijuostę susivokia, kad čia atvyko ne žaisti, o dirbti! Nutrūktgalvis verslininkas Karlosas – tikra mįslė. Įstrigusi jūros viduryje su patraukliausiu ir galingiausiu kada nors sutiktu vyru, Ketė pasijunta įklimpusi kiek per giliai.
Karlosą naujoji tarnaitė žavi – jis tikrai pristatys ją prie darbo, nors kur kas mieliau pasiguldytų į lovą! Bet pirmiausia jam reikia sutramdyti šią įnoringą gražuolę…
SHARON KENDRICK
KetД— ir Еѕavingasis ispanas
PIRMAS SKYRIUS
Net ryЕЎki VidurЕѕemio saulД— jos nuotaikos praskaidrinti nepajД—gД—.
Staiga pajutusi nevilties dūrį į paširdžius, Ketė nusibraukė tamsių plaukų sruogą nuo akių ir atsilošė minkštoje odinėje limuzino sėdynėje. Praėjo savaitė, bet tos nakties prisiminimai vis dar gyvi. Nakties, kai kaltinimai – ir atsakomieji kaltinimai – sukosi ore kaip sraigtasparnio mentės. Nakties, kai į šviesą išlindo dar viena šlykšti, gėdos kupina šeimos paslaptis.
Jei tik…
Jei tik visa tai nebЕ«tЕі ДЇvykД™ praЕЎmatniame BalforЕі labdaros pokylyje, kai lauke tykojo pusД— pasaulio Еѕiniasklaidos atstovЕі, tik ir laukianДЌiЕі kokios nors sensacingos naujienos. KetД— trumpam uЕѕsimerkД—. Jie tikriausiai negalД—jo patikД—ti savo laime.
Jau pernai metų pokylis buvo užtektinai netikęs – ji žeminančiai apsikvailino prieš tą arogantišką ispaną Karlosą Gererą – bet to bent jau niekas, išskyrus jos tėvą, nematė. Šįsyk viskas dar blogiau – jos dvynės seserys paskelbė žinią, kad mylima sesuo Zoja pradėta visai kito vyro, tad nėra tikra Balfor.
Užuodę kraują, paparacai aplink didingąjį šeimos dvarą būriavosi ištisas dienas ir štai dar kartą Balforų pavardės pilni laikraščiai. Ketė jau buvo įpratusi, kad paminėjus jos šeimos vardą skambėjo tie patys žodžiai – karščiausia dienos tema. Žodžiai, kurie vis dar skaudino, kad ir kiek kartų ji juos girdėtų.
Skandalas.
GД—da.
Paslaptys.
Tiesa ta, kad BalforЕі ЕЎeima iЕЎties garsД—ja visu tuo ir dar daugiau. Bet vien dД—l to, kad jie turtingi, nereiЕЎkia, kad nejauДЌia skausmo ar skriaudos. Д®durk ir jie kraujuos kaip ir visi likusieji. Bet, Еѕinoma, to niekas nemato ir niekada nepamatys, na, bent jau tikrai ne iЕЎ KetД—s. Leido sau niЕ«riai ЕЎyptelД—ti. Nes vos tik parodysi skriaudД…, tapsi paЕѕeidЕѕiamas, o tai pavojingiausia. Negi ji neЕѕino to geriau uЕѕ bet kД… kitД…?
Spoksojo pro automobilio langą, vis primindama sau, kaip susitvarkė su pastaruoju pažeminimu. Taip, kaip susitvarkydavo visada. Paspruko iš šeimos dvaro. Tiesa, netoli – tik iki Londono – kur apsistojo viešbutyje, prisidengusi išgalvotu vardu ir didžiuliais saulės akiniais. Kol vakar ryte paskambino tėvas, siūlydamas jai galimybę.
KodД—l ji tuДЌtuojau pajuto krЕ«vД… ДЇtarimЕі? Ar todД—l, kad, nors yra tikrasis jos tД—vas, Oskaras niekada nebuvo jai toks artimas kaip mylimas patД—vis Viktoras? KetД— sutramdД— akyse pasirodЕѕiusias aЕЎaras ir nutaisД— iЕЎtobulintД… ryЕѕtingД… veidД…. Negalvos nei apie patД—vДЇ, nei apie praeitДЇ. Tiesiog negalvos. Nes ten slypi beprotybД—, apgailestavimas ir visi kiti skaudЕ«s jausmai, nuo kuriЕі taip sunkiai stengД—si apsiginti.
Ir visgi ji labai atsargiai paklausД—:
– Kokią galimybę, tėti?
PauzД—. Ar ji tik ДЇsivaizdavo tД… nepaЕѕДЇstamД…, plienu virtusДЇ jo balsД…?
– Tokią, kuri turėtų būti išnaudota, – bejausmiu balsu atsakė tėvas. – Juk aną vakarą per pokylį man prasitarei,h kad tau įgriso taip gyventi, Kete?
Ar taip sakД—? Nejaugi silpnumo akimirkД… buvo tokia kvaila ir leptelД—jo BalforЕі ЕЎeimos patriarchui apie tД… vienatvД™, it upД™ tekanДЌiД… jos gyslomis?
– Argi?
– Tikrai. Tad kodėl neišnaudojus progos pakeisti aplinką ir orą. Kaip tau pasiplaukiojimas Viduržemio jūra?
ДЊia bЕ«tent tai, ko jai reikia. Sveiko jЕ«ro