Gundanti trauka
Regina Kyle
SvajoniЕі romanaiViliojimo menas #4
Keturių knygų serija „Viliojimo menas“. Ketvirta knyga.
KarЕЎta pabaiga.
Primabalerina Noelė Nelson turi atsigauti po patirtos traumos ir sugrįžti ant scenos. Ji nė nevarsto apie nesėkmę… juolab nesitiki būti išblaškyta beisbolo žaidėjo Džeiso Monro. Jo tatuiruotės, šelmiška šypsena ir nuostabus atletiškas kūnas veda Noelę iš proto. Bet jų bendravimas traukia žiniasklaidos dėmesį, o to jai visai nereikia.
DЕѕeisas niekaip negali atsikratyti baimД—s, kad jis pats niekada neatsigaus po patirtЕі suЕѕalojimЕі. Ir visai nenori, jog kas nors apie tai suЕѕinotЕі, juolab Еѕavi blondinД— ЕЎokД—ja, kuriД… taip smagu paerzinti. Jis mД—gina virЕЎyti fizines galimybes, statydamas ДЇ pavojЕі savo ateitДЇ. Vis dД—lto kai ateina laikas Еѕaisti su Noele, DЕѕeisas nusileisti tikrai neketina.
Regina Kyle
Gundanti trauka
PIRMAS SKYRIUS
– Viskas, Džeisai. – Sodrus, kimus moteriškas balsas buvo girdėti už užvertų durų. – Nuostabu.
Po to pasigirdo Еѕemo vyriЕЎko balso aimana.
– Kaip gera.
– Ne per stipriai. Dar šiek tiek.
– O, taip.
NoelД— Nelson sustingo, viena ranka ДЇsikirtusi spaudД— ramentД…, kita siekД— rankenos durЕі, ant kuriЕі buvo paraЕЎyta Fizioterapija. Tokiu vakaro laiku kabinetas paprastai bЕ«davo tuЕЎДЌias. Bet porelД— viduje mД—gavosi akivaizdЕѕiai kitokia terapija.
Vajeee.
Ji nuleido rankД…. VakarinД— jos mankЕЎta palauks. Gal ji nedaug galД—jo padaryti su nutrЕ«kusiu kelio raiЕЎДЌiu, bet tebЕ«nie prakeikta, jeigu nevaikЕЎДЌios. Kai jos koja ims gyti ir gydytojai leis vД—l ЕЎokti, ji bus pasiruoЕЎusi. Dar ir kaip pasiruoЕЎusi.
NoelД— suspaudД— pirЕЎtus aplink gumines ramento rankenas, pasirengusi nusisukti ir klibikЕЎДЌiuoti atgal ДЇ kambarДЇ. Taip bus geriausia. O ne pasilenkti ir glausti ausДЇ prie durЕі. Bet jos neapleido liguistas smalsumas, turД—jo bent pabandyti iЕЎsiaiЕЎkinti, kas, po perkЕ«nais, vyko viduje. Gal nugirs kelias uЕѕuominas. KurДЇ laikД… ji nesiД—mД— jokiЕі veiksmЕі. Ne dД—l to, kad reabilitacijos centre niekas nepaЕѕadino jos susidomД—jimo. NeДЇsivaizdavo, kas iЕЎdrДЇstЕі ЕЎitaip ЕЎokti ant masaЕѕo stalo.
– Jau gana, – spigiai nukirto moters balsas.
– Nagi, – mėgino įkalbėti vyras.
– Stok, Džeisai. Sakau tau.
– Dar truputį. Pažadu.
– Pasakiau ne.
Kas per š…? Noelė prisispaudė prie durų, norėjo geriau girdėti. Daugiau jokių ginčų. Jokių grumtynių. Tik metalo žvangėjimas, tarsi kas būtų kilnojęs svarmenis.
Kas, po velniЕі, ten dД—josi?
Ji vėl sugriebė durų rankeną. Viena akimi dirstelės. Jai reikėjo tai padaryti tam, kad įsitikintų, jog moteris – kad ir kas ji tokia – nenukentėjo. O paskui ramia sąžine galės eiti sau, tai yra šlubčioti.
Noelė atsargiai pasuko durų rankenos bumbulą dešinėn ir šiek tiek stumtelėjo duris, paskui – dar šiek tiek. Velniava. Vis dar nieko nematė. Ji rizikuodama dar daugiau pravėrė duris, kad atsirėmusi į savo ramentus matytų kabinetą ir paslaptingąjį Džeisą su savo mergužėle.
GalЕі gale jai pavyko: dvi galvos buvo kone suglaustos, viena ЕЎviesi, kita tamsi. Sulaikiusi kvapД… NoelД— ДЇkiЕЎo nosДЇ. Vienas ramentas sudrebД—jo. Ji griebД— jДЇ, ЕЎirdis paЕЎД—lusiai dundД—jo, bet atrama iЕЎslydo ir nutarЕЎkД—jo ant grindЕі.
– Šūdas.
Susverdėjusi ji įsikibo į artimiausią ramstį – duris, kad nepargriūtų. Bet jos atsilapojo, ir Noelė prarado pusiausvyrą. Bandydama sutelkti visą šokėjos grakštumą ji metė kitą ramentą ant grindų ir ištiesė rankas. Jomis smarkiai trenkėsi į šiurkštų fizioterapijos kabineto tarpdurio kilimėlį, palaimingai susitaikydama su smūgiu. Ir susmuko, nuo šlaunies vidurio iki kelio sutvarstytą koją ištiesė ant grindų.
– Šūdas, – pakartojo ji, lėtai kilstelėjo galvą ir nužvelgė kabinetą.
JokiЕі iЕЎmД—tytЕі drabuЕѕiЕі. JokiЕі nuogaliЕі. Jokios aistros. Netgi nieko panaЕЎaus ДЇ seksД… ar grД—smД™. Ti