Neplanuotos vestuvД—s
Andrea Laurence
AmЕѕinai tavo #2SvajoniЕі romanai
Keturių knygų serija „Amžinai tavo“. Antra knyga.
Kaip per trisdeЕЎimt dienЕі ДЇrodyti, kad esi tas vienintelis?
Pasidavę užgaidai geriausi draugai Taileris Diksonas ir Amelija Kenedi slapta susituokia Las Vegase. Jiems nespėjus skubiai išsiskirti, Amelija prisipažįsta, kad laukiasi. Dabar Taileris tikrai nesutiks, kad jų gyvenimai pasuktų į skirtingas puses. Jis nori, kad jie liktų susituokę, kartu augintų vaikelį, turėtų bendrus namus ir… dalytųsi lova.
Amelija visada svajojo apie tobulas vestuves. Milijonierius geriausias draugas vargu ar tinka ilgam santuokiniam gyvenimui. Ji duoda Taileriui tik mėnesį įrodyti, kad klysta…
Andrea Laurence
Neplanuotos vestuvД—s
Prologas
– Norėtum iš čia ištrūkti?
Amelija Kenedi atsisuko ir paЕѕvelgД— ДЇ skaisДЌiai mД—lynas geriausio draugo Tailerio Diksono akis. Akivaizdu, kad tai jis bus tas gelbД—tojas.
– Taip, prašyčiau.
Mergina pakilo nuo stalo, ДЇsikibo ДЇ iЕЎtiestД… rankД… ir laiminga nusekД— iЕЎ pokyliЕі salД—s, perД—jo kazino kuo toliau nuo spindinДЌiЕі Las Vegaso Strip bulvaro ЕЎviesЕі.
Jau vien ДЇkvД—pusi gaivaus dykumos oro pasijuto geriau. Ir kodД—l galvojo, kad aukЕЎtosios mokyklos susitikimas jai patiks? Visa salД— ЕѕmoniЕі, kuriЕі niekada nemД—go, piktdЕѕiugiЕЎkai giriasi savo nepakartojamu gyvenimu.
Nors ir nerūpėjo, ką Tamė Ričardson – komandos šokėja ir šiaip išlepinta pasipūtėlė – nuveikė gyvenime, girdėdama, kaip ji puikuojasi, Amelija kažkodėl nebe taip entuziastingai didžiavosi savo pasiekimais.
Tikrai labai juokinga. Ji yra kompanijos bendrasavininkė, jai labai sekasi, bet ant rankos trūksta vestuvinio žiedo, o telefone – pradėjusio vaikščioti kūdikio nuotraukų, todėl šiandien Amelija tik eilinė mergaitė. Visa ši kelionė tik brangaus atostogų laiko švaistymas.
Nors ne visai: buvo verta važiuoti, kad pamatytų Tailerį. Nuo pat devintos klasės jie buvo geriausi draugai, bet pastaruoju metu abu buvo taip užsiėmę, kad susitikdavo tik kokį kartą per metus. O šis susitikimas – puiki proga.
Susikibę už rankų jiedu be jokio tikslo ėjo šaligatviu. Koks skirtumas, kur nueis. Sulig kiekvienu žingsniu toliau nuo susitikimo vietos Amelijos nuotaika gerėjo. Tai ir – jei tik ką nors reiškia linkstantys keliai – tekila padarė savo. Dėmesį patraukė žemas dundesys ir jie išėjo iš viešbučio pažiūrėti periodiškai išsiveržiančio ugnikalnio.
Jiedu atsirД—mД— ДЇ turД—klus, Amelija padД—jo galvД… Taileriui ant peties ir palaimingai atsiduso. Ji tikrai pasiilgo jo. KaЕѕkodД—l bЕ«nant su Taileriu pasaulis imdavo atrodyti geresnis. Jo glД—byje jautД—si saugi ir viskas buvo lengva. To niekada nejausdavo su jokiu kitu vyru. Nors jiedu niekada nesusitikinД—jo, Tailerio dД—ka Amelija kД—lД— aukЕЎtus reikalavimus vaikinams. Gal net pernelyg aukЕЎtus: juk ji tebД—ra vieniЕЎa.
– Geriau jautiesi? – paklausė draugas.
– Taip, dėkui. Tiesiog nebegalėjau ilgiau žiūrėti į vestuvių ir kūdikių nuotraukas.
Taileris jД… apkabino ir dykumos sausio vД—sa pasitraukД—.
– Taip jau būna per susitikimus.
– Taip, bet nesitikėjau dėl to pasijusti tokia…
– Sėkminga, talentinga verslininkė, pati valdanti savo likimą?
Amelija atsiduso.
– Galvojau apie daugybę nepasisekusių santykių ir sparčiai artėjančią galimybę apsigyventi name su pulku kačių.
– Baik, – rūsčiu balsu perspėjo Taileris. Jis pasisuko į ją ir kilstelėjo jos smakrą – pažvelgė į akis. – Tu nepakartojama. Graži, talentinga, tau sekasi… Bet kuris vyras jaustųsi laimingas tave turėdamas. Tiesiog dar nesutikai savęs verto.
GraЕѕi mintis, bet nepakeisi fakto, kad sulaukusi tokio amЕѕiaus ji nevaisingai tebeieЕЎko to Pono Tinkamojo.
– Dėkui, Tajau, – nerūpestingai atsakė, apsikabino jį per liemenį ir prispaudė veidą prie švarko atlapo.
Jis laikД— AmelijД… tvirtai, smakrД… padД—jo jai ant virЕЎugalvio. Jau ЕЎimtus kartЕі jie buvo taip stovД—jД™. Bet ЕЎДЇ