Velniop taisykles!
Trish Wylie
KaramelД—
Nustatyti ribas…
AdvokatД— Olivija Branigan ne kartД… yra susidЕ«rusi su kietaЕЎirdЕѕiais klientais, taДЌiau BleikД… KleitonД… galima pavadinti tikru emocijЕі valdymo profesionalu. Jis nД— nemirktelД—jo suЕѕinojД™s, kad iЕЎ tД—vo, su kuriuo nebendravo metЕі metus, paveldД—jo milЕѕiniЕЎkД… pinigЕі sumД….
Bleikui nereikia nešvarių pinigų. Vienintelis dalykas patraukęs jo dėmesį – dalykiška, bet itin dailiai atrodanti advokatė, kuri įteikė jam naujuosius nuosavybės dokumentus.
Pasimatymai su klientais neДЇtraukti ДЇ Olivijos SД—kmingo bendradarbiavimo taisykles ir tikrai neatitinka jos grieЕѕto poЕѕiЕ«rio ДЇ lengvabЕ«diЕЎkus santykius. Bet argi taisyklД—s nebuvo sukurtos tam, kad jas lauЕѕytЕі?
Trish Wylie
Velniop taisykles!
Pirmas skyrius
– Olivija Branigan. Bleikas Kleitonas?
Ji timptelД—jo ЕЎvarkelДЇ Еѕemyn ir vos atgaudama kvapД… Еѕingsniavo pirmyn, kartodama seniai iЕЎmoktus ЕѕodЕѕius.
– Esu Vagnerio, Lybstrehamo, Barkerio ir DeLuji atstovė ir…
Po ir ji turД—jo pasakyti tai, kam iЕЎ visЕі jД—gЕі prieЕЎinosi. Informuoti apie palikimД… buvo viena, bet praneЕЎti tai, kas buvo su juo susijД™, visai kas kita, nesvarbu, kad tos Еѕinios jau keliЕі savaiДЌiЕі senumo. Tas vyras, matyt, lindД—jo kokioje nors oloje, jei nieko apie tai negirdД—jo, o kol jiems pavyko jДЇ rasti, praД—jo visa amЕѕinybД—.
VirЕЎ durЕі iЕЎkelta valstijЕі vД—liava papЕ«tus vД—jeliui supleveno tarsi kviesdama vidun, ir ji, giliai ДЇkvД—pusi, paspaudД— skambutДЇ.
– Man nemalonu, bet turiu jums pranešti…
Olivijai nepatiko ЕЎi frazД—. PastarД…jДЇ kartД…, kai jai teko praneЕЎti apie mirtДЇ, buvo dar blogiau; tada buvo padД—tas paskutinis taЕЎkas ДЇvykiЕі grandinД—je, o Olivijos gyvenimas pasuko kita linkme.
Staiga plaДЌiai atsivД—rД— durys ir stambus vyras su prakД…stu sumuЕЎtiniu rankoje nuЕѕvelgД— jД… nuo galvos iki kojЕі.
– Ponas Kleitonas?
– Ei, Bleikai! – sušuko jis.
– Ko? – pasigirdo kažkieno balsas.
– Tau iškelta byla?
– Šią savaitę – ne.
– Manau, galite įeiti.
VyriЕЎkis kreivai ЕЎyptelД—jo ir galvos mostu pakvietД— vidun.
Olivija, dalykiЕЎkai taukЕЎД—dama batЕі kulnais, nusekД— paskui koridoriumi, galvodama apie vizito tikslД… ir vyrД…, kurДЇ netrukus pamatys. Po minutД—lД—s ji pagaliau iЕЎvys gyvД… ЕѕmogЕі, kurio paveikslД… stengД—si susikurti vaizduotД—je nuo tada, kai pradД—jo jo ieЕЎkoti, ir tam skyrД— gana nemaЕѕai laiko. Jai nebereikД—s daugiau sukti galvos, nei kaip jis atrodo, nei kaip jis reaguos.
Paslaptis pagaliau iЕЎaiЕЎkД—s.
Olivijos nerimas augo su kiekvienu Еѕingsniu: juk iЕЎ tiesЕі jos galД—jo laukti nusivylimas neДЇtikД—tinai drД…siomis fantazijomis, kankinusiomis pastaruoju metu. Kaip tik tokia mintis Olivijai dabar ЕЎovД— ДЇ galvД…, nes iЕЎ patirties Еѕinojo, kad dirbant tokДЇ kaip jos darbД… rodyti jausmus nД—ra gerai.
Jai reikia susivaldyti, ir kuo skubiau.
Kambarys, į kurį įžengė, priminė statybų aikštelę. Iš keturių jame buvusių vyrų du kramsnojo sumuštinius, vienas tupėjo atsirėmęs į durų staktą, o dar vienas – į sieną ties didžiuliais langais matiniais stiklais. Kadangi tas, nuo lango, žiūrėjo į ją, Olivija priėjo prie jo ir ištiesė ranką.
– Pone Kleitonai, esu Olivija Branigan iš…
– Aš čia, meilute.
Sodrus, kiek gergЕѕdЕѕiantis balsas privertД— jД… atsisukti ДЇ vyriЕЎkДЇ, savo nugara trinantДЇ durЕі staktД….
– Jūs – Bleikas Kleitonas? – Olivija apsigręžė. Kadangi ilgai nepavyko jo rasti, ji norėjo įsitikinti, ar nesuklydo. – Bleikas Andersas Kleitonas?
Ji iЕЎgirdo prunkЕЎtelД—jimД….
– Malonu girdėti, ačiū. – Jis palingavo galvą, tada palenkė smakrą ir stodamasis ranka suėmė už veidą nuo dulkių saugančios kaukės. – Ką šį kartą iškrėčiau?
Ji pravД—rД— burnД…, ketindama jДЇ nuraminti: kol bandД— sutelkti mintis, jis nusiД—mД— kaukД™ ir paЕѕvelgД— tiesiai ДЇ akis. Kambarys susitraukД—; jis staiga tapo maЕѕas i