Назад к книге «Prašom netrukdyti» [Jill Shalvis]

PraЕЎom netrukdyti

Jill Shalvis

Tango

[i]Sveiki atvykę į „Tylos“ viešbutį!

Pažiūrėkime, kaip sekasi porai 1212 kambaryje…[/i]

Televizijos prodiuserė Ema Haris mėgina pranokti pati save. Viena yra įkalbėti virtuvės šefą Džekobą Hilą dalyvauti naujajame kulinariniame televizijos šou. Visai kas kita – apsistoti erotiškame viešbutyje „Tyla“, kuriame įsikūręs jo restoranas. Ema trūks plyš privalo priversti Džekobą Hilą, kuris atrodo ir gamina it dievas, pasirašyti sutartį. Tačiau, praleidusi kelias dienas jausmingumu pulsuojančiame viešbutyje, jaunoji prodiuserė įstengia galvoti tik apie tai, ar Džekobas toks pat gardus kaip ir jo ruošiami patiekalai…

Jill Shlavis

Prasom netrukdyti

PROLOGAS

Los AndЕѕelas

Emoje Haris keistai derėjo klestinti Holivudo verslininkė ir basakojė mergaičiukė iš Ohajo ūkio. Aplinkinius tai stebino, tačiau pačiai Emai atrodė tobulas derinys. Bent jau iki šios akimirkos. Šiandien ji – dvidešimt septynerių metų televizijos prodiuserė, mėginanti už uodegos sučiupti sprunkančią laimės paukštę. Jei tik susimaus, gali atsisveikinti su darbu, karjera, nes jos tiesiog nebeliks – išnyks, ištirps, pražus greičiau nei spės suskaičiuoti iki trijų. Vis dėlto ji per daug užsispyrusi, kad pasiduotų. Tiesa, visi aplinkui, įskaitant net jos padėjėjus, galėjo kirsti lažybų, jog sėkmė nuo jos nusisuko. Tačiau ji nė už ką nepasiduos. Juk užaugo Ohajo platybėse, klestinčiame šeimos ūkyje, kurį paliko dėl mokslų ir darbo televizijoje. Jos tėvų dar neapleido siaubas – jie tebemano, kad tvirtų moralinių nuostatų besilaikančiai merginai neįmanoma išgyventi Holivude. Bet Ema buvo pasiryžusi bet kam, kad įrodytų, jog jie klysta.

Ji tiesiog dievino savo darbД….

Pokalbio jД… iЕЎsikvietД— virЕЎininkas ir tai priminД—, kad vien atsidavimo nepakanka. Tik jau ne Holivude.

Giliai ДЇkvД—pusi Ema sunkia ЕЎirdimi priartД—jo prie jo durЕі. Tiksliais judesiais pasitaisД— sijonД… ir, kiek padvejojusi, nusprendД—, jog ЕЎukuosenos neverta net liesti. Tada susikaupД— ir drД…siai pasibeldД—.

– Užeikite.

Ema atvД—rД— duris. Natanas Benetas sД—dД—jo dideliame odiniame krД—sle, prieЕЎais didЕѕiulДЇ darbo stalД…. Vyras susiraukД—. Ema surakino lЕ«pas ЕЎypsena.

– Kvietėte?

– Emelina Haris. Sėskis.

Puikumėlis. Jis kreipėsi visu vardu. Pirmas blogas ženklas. Ji įsitaisė ten, kur parodė šefas – ant daug mažesnės, ne tokios patogios kėdės. Regis, svarbiausia jos paskirtis šiame kabinete buvo priversti ant jos sėdinčius jaustis apgailėtinai. Tačiau ji nepasiduos. Ausyse suskambo motinos žodžiai.

– Ema, – pasakytų ji, įrėmusi rankas į klubus. – Niekas negali priversti tavęs jaustis apgailėtinai, jei pati to nenori.

Tai buvo Eleonoros Ruzvelt ЕѕodЕѕiai ir Ema jais nuoЕЎirdЕѕiai tikД—jo. Ji pakankamai kieta ЕЎiam miestui.

Natanas ilgai stebД—jo jД… tylomis, tarsi sverdamas kiekvienД… ЕѕodДЇ.

– Ar žinai, kodėl šiandien tave pasikviečiau?

Tam, kad atleistЕі. Nebent jai pavyktЕі per kelias sekundes jДЇ atkalbД—ti. Ema neabejojo, kad jai pavyks.

– Nutuokiu.

Natanas linktelД—jo. AtrodД— labai sutrikД™s ir nelaimingas. Ema pasijuto taip, tarsi sД—dД—tЕі mokyklos direktoriaus kabinete, taДЌiau ЕЎis pokalbis galД—jo sukelti daug rimtesniЕі bД—dЕі nei nuЕЎalinimas nuo pamokЕі. Jai gali tekti atsisveikinti su ДЌekiЕі knygele. Jei jau lemta skД™sti, padarys tai aukЕЎtai iЕЎkelta galva ir neprarasdama nД— laЕЎelio pasitikД—jimo savimi.

Natanas nerimastingai barbeno pirЕЎtais.

– Emelina, nusamdėme tave užmerkdami akis į patirties trūkumą. Buvome tikri, kad esi it pasirengęs sužydėti dailus pumpuras.

– Sere…

– Manėme, kad nuversi kalnus mūsų kompanijoje.

– Sakyčiau, jog kaip tik to ir ėmiausi, – ji dar sykį pamėgino nusišypsoti.

Natanas rЕ«pestingai tvarkД— ir taip idealiai sudД—liotus raЕЎiklius ant stalo.

– Emelina, gal paaiškintum, kas nutiko pastariesiems trims tavo projektams?

– Na, aš…

– Ir kodėl visi trys