Назад к книге «Paslaptingasis suvedžiotojas» [Diana Palmer]

Paslaptingasis suvedЕѕiotojas

Diana Palmer

Aistra

Paslaptingasis teksasietis Harlis Fouleris visada išlipa sausas iš balos – ar tai būtų narkotikų prekeivių susišaudymas, ar muštynės šokiuose. Tačiau vieną dieną jis susitinka ugningą nusikaltimų tyrėją Alisą Džouns. Ji tiria bylą, kurioje, pasirodo, įsipainiojusi ir Harlio šeima. Netikėtai jis patenka į įvykių sūkurį, o ramybės neduoda vienintelė mintis – kaip apginti Alisą. Tačiau užsispyrėlė Džouns nevertina jo pastangų. Ką daryti? Gal ją suvedžioti?

Diana Palmer

Paslaptingas suvedziotojas

Pirmas skyrius

Harlis Fouleris taip įtemptai stebeilijo į savo darbų sąrašą, kad pakeliui į ūkinių prekių parduotuvę Džeikobsvilyje, Teksase, rėžėsi tiesiai į jauną brunetę. Jis pakėlė galvą ir sutriko – atsitrenkusi į duris mergina pervėrė jį nuožmiu žvilgsniu.

– Esu girdėjusi, kad vyrai pasineria į darbą visa galva, bet to jau per daug, – tarė nenuleisdama iškalbingo žvilgsnio.

Vienu rankos judesiu ji pasitaisД— trumpuДЌius juodus plaukus ir pasiДЌiupinД—jo tД… vietД…, kuria trinktelД—jo ДЇ duris. Jos ryЕЎkiai melsvos akys susmigo ДЇ jo blyЕЎkiai Еѕydras. Mergina atkreipД— dД—mesДЇ ДЇ ЕЎviesiai rusvЕі jo plaukЕі kupetД…, ant kurios buvo uЕѕsimaukЕЎlinД™s beisbolo kepuraitД™. VyriЕЎkas atrodД— labai patrauklus.

– Visai nesu pasinėręs į darbą, – atžagariai atšovė jis. – Tiesą sakant, su malonumu grįžčiau prie darbų, bet privalau apsipirkti.

– Šiaip ar taip, tai nepaaiškina, kodėl jūs daužote moteris durimis, ar ne? – mąsliai nutęsė nepažįstamoji.

Jis ЕѕybtelД—jo akimis.

– Aš netrenkiau į jus durimis, tai jūs į mane atsitrenkėte.

– Netiesa. Jūs taip įtemptai apžiūrinėjote lapą savo rankose, kad nebūtumėte pastebėjęs net atbildančio traukinio.

Ji ДЇsmeigД— akis ДЇ sД…raЕЎД… vyro rankoje.

– Žirklės genėti? Dveji grėbliai? – Ji tvirtai suspaudė lūpas, bet šelmiškame žvilgsnyje švystelėjo išdavikiška šypsenėlė. – Regis, esate sodininkas, – pridūrė žvelgdama į žemėtus batus ir beisbolo kepuraitę.

VyriЕЎkis suraukД— antakius.

– Aš ne sodininkas, – atrėžė pasipiktinęs. – Esu kaubojus.

– Negali būti!

– Kaip sakėte?

– Neturite arklio, o ant galvos nematau kaubojiškos skrybėlės. Be to, neavite kaubojų batų, – tarė žvelgdama į jo batus.

Jis niЕ«rai dД—btelД—jo.

– Ar jūs ką tik pabėgote iš ligoninės?

– Nesu buvusi ligoninėje, – atšovė ji išdidžiai. – Mano idiosinkrazija [Idiosinkrazija [idio… + gr. synkrasis – sumaišymas] – individualios suvokimo, mąstymo ir reagavimo ypatybės, pasireiškiančios labai neigiamu nusistatymu arba nepakantumu tam tikriems asmenims, gyvensenai, daiktams, dirgikliams, pažiūroms. (Čia ir toliau – vert. pastabos.)] tokia unikali, kad dar nesukurtas toks aparatas, kuriuo galima ją išmatuoti. Ką jau kalbėti apie varganą psichoanalizę! – Ji turėjo galvoje tradicinę psichologiją, naudojamą psichikos sutrikimams nustatyti. Vyriškis net nenutuokė, apie ką ji čia kalba.

– Gal tuomet padainuotumėte?

PaЕЎnekovas atrodД— it kampan uЕѕspeistas ЕѕvД—relis.

– Kodėl turėčiau dainuoti?

– Juk kaubojai dainuoja. Skaičiau apie tai knygoje.

– Jūs mokate skaityti? – nusistebėjo jis.

– Kodėl manote, kad nemoku? – atšovė mergina.

Tylomis jis mostelД—jo ДЇ ЕѕenklД… ant parduotuvД—s durЕі, kuriame aiЕЎkiai didelД—mis raidД—mis buvo paraЕЎyta: TRAUKTI. O ji mД—gino jas stumti. Mergina nejaukiai pamindЕѕikavo.

– Mačiau šį užrašą, – karingai pareiškė ji. – Tik norėjau įsitikinti, ar pastebite, kas vyksta aplinkui. – Ji užvertė galvą. – Ar turite virvės?

– O kam? Nejau ketinate pasikarti?

Ji garsiai atsiduso demonstruodama palengva senkanДЌiД… kantrybД™.

– Tikras kaubojus visuomet prie šono turi virvę.

– O kam?

– Ogi tam, kad surištų galviją!

– Vargu ar ūkinių prekių parduotuvėje galima sutikti besigana