Назад к книге «Nepakeliamas karštis» [Nancy Warren]

Nepakeliamas karЕЎtis

Nancy Warren

Tango

Visa jo esybД— dvelkД— nepaklusnumu.

Manhatano juvelyriniЕі dirbiniЕі kЕ«rД—ja LeksД— Dreik turД—jo sunerimti jau tada, kai ЕЎirdis Д—mД— linkti prie ДЊarlzo Pendegrafo III. Juk Еѕinojo: ЕЎis vyras pernelyg turtingas, pernelyg iЕЎvaizdus, be to, ilgapirЕЎtis. Jis nugvelbД— paslaptinguosius IzabelД—s smaragdus Leksei iЕЎ panosД—s drauge su jos ЕЎirdimi.

Pagrindinė Čarlio taisyklė – neužmegzti santykių su objektu. Tačiau žaviajai Leksei, kaip ir brangakmeniams atsispirti neįmanoma.

Nancy Warren

Nepakeliamas karЕЎtis

Pirmas skyrius

LeksД— Dreik mД—go kontrastus. Е velnumas ir drД…sa, ЕЎiltos spalvos ir ЕЎaltos, nauja ir sena.

DirbtuvД—je skambant sunkiajam rokui ji, ЕѕiЕ«rД—dama pro didinamД…jДЇ stiklД…, su nepaprastu kruopЕЎtumu perriЕЎo rubinД… lydyto aukso gija.

Ji mylėjo kiekvieną savo kūrinį, kurie žingsnelis po žingsnelio krovė jai turtus; šį kartą tai buvo vestuviniai žiedai jaunai porai – jo senelės žiedai ir jos šeimos segė, kuri ėjo iš karto į kartą taip seniai, kad niekas nebeatsiminė jos kilmės.

LeksД— gebД—jo senД… ir pamirЕЎtД… paversti ДЇ naujД… ir madingД…. Tai buvo aukЕЎДЌiausios formos perdirbimas, jungiantis menД…, ЕЎeimos istorijД… ir meilД™.

Ji dirbdavo viena, nes taip labiausiai mД—go. TaДЌiau tylu nebЕ«davo niekada. Nors darbas reikalavo kruopЕЎtumo, muzika teikД— taip reikalingД… kontrastД…. OrД… drebino sunkusis rokas. Leksei bЕ«tЕі patikД™ kur kas labiau, jei muzika virpintЕі sienas, bet kadangi jos miniatiЕ«rinД™ studijД… ir Soho krautuvД—lД™ teskyrД— siena, turД—jo sumaЕѕinti garsД….

Leksei teko šiek tiek – tik šiek tiek – pasistengti, kad minkštas metalas paklustų jos valiai. Paskutinį kartą truktelėjusi metalo siūlą ji liko patenkinta rezultatu – aplink rubiną drąsiai besisukančia aukso gija.

NetikД—tas dilgДЌiojimas kakle perspД—jo, kad ji nebe viena.

ЕЄmiai atsisukdama ji nustebino tarpduryje stovintДЇ vyriЕЎkДЇ. Jis greitai pakД—lД— akis ir LeksД— suprato, kad dirbdama ji veikiausiai ДЇ muzikos taktД… judino sД—dmenis, ir jos naujasis klientas stabtelД—jo pasigroЕѕД—ti siЕ«buojanДЌiais klubais.

Tačiau užkluptas bespoksąs į jos rangymąsi jis neatrodė susigėdęs. Daugių daugiausia – susidomėjęs, jei šis žodis tinkamas.

– Jei reikia pagalbos, kreipkitės į tarnautoją parduotuvėje. – Nors taip nutikdavo retai, vienas kitas klientas kartkartėmis vis tik pažeisdavo jos privačią erdvę.

– Tarnautoja užsiėmusi. Todėl atsekiau muzikos garsais.

– Ak. – Ji pakėlė nuotolinio valdymo pultelį ir pritildė iš nešiojamo grotuvo sklindančią muziką. – Turėčiau pasamdyti daugiau darbuotojų, nes klientų vis gausėja, bet kol kas nepasirūpinau šiuo reikalu. Atleiskite.

– Neatsiprašinėkite. Žavinga stebėti, kaip dirba profesionalė. – Jis kalbėjo lėtai ir tingiai, aiškiai tardamas galūnes, kaip, Leksės manymu, būdinga turčiams. Ji neabejojo, kad vyriškis stebėjo jos užpakalį, o ne profesionalios meistrės rankas, bet kadangi buvo galimas klientas, nusprendė neplėtoti šios temos.

Tikriausiai dar ir atnešiantis pelno klientas. Jo rankų darbo kostiumas ir žvilgantys odiniai batai rėkte rėkė: Mano tėvui priklauso bankas; o ant kaklaraiščio puikavosi vienas iš Gebenės lygos[1 - Ivy League – JAV (http://lt.wikipedia.org/wiki/JAV) rytinės pakrantės universitetų sporto lyga, laikoma elitine.] ornamentų. Su tokiais Leksei niekada neužtekdavo kantrybės būti prideramai mandagiai, turčiai jai kėlė nuobodulį, todėl net nesivargindavo elgtis oficialiai.

– Esu Čarlzas Pendegrafas III, – tiesdamas ranką prisistatė vyras įprastu pasipūtėlišku tonu.

– O aš – Aleksandra Dreik. Leksė. – Jos viduje tūnantis velniūkštis, kuris neabejotinai pasirūpintų, kad ji baigtų dienas visiškame skurde, pridūrė: – Vienintelė pasaulyje.

Pendegrafo Еѕvilgsnis tapo skvarbus ir LeksД™ apstulbino pro tingЕі bЕ«dД… prasiskverbusi galingo proto kibirkЕЎtis. TaДЌiau ДЇspЕ«dis truko tik akimirkД…. Ji