Antra galimybД—
Yvonne Lindsay
Aistra
Po skaudЕѕios avarijos Ksanderis DЕѕeksonas prarado atmintДЇ. Keli pastarieji metai liko uЕѕmarЕЎtyje ir vyras nenutuokia, kad jo santuoka iЕЎirusi. Ksanderio Еѕmona Olivija ketina pasinaudoti jai suteikta antra galimybe. Ji pradД—s viskД… nuo pradЕѕiЕі su vyru, kurДЇ vis dar myli.
Leisti Ksanderiui tikД—ti, kad jie vienas kito geidЕѕia paprasta. TaДЌiau Olivijai reikia nuslД—pti baisias prieЕѕastis, kurios suЕѕlugdД— jЕі santuokД…. Tai didЕѕiausias gyvenimo loЕЎimas ir ji nusiteikusi jДЇ laimД—ti.
YVONNE LINDSAY
Antra galimybД—
Pirmas skyrius
Ji nekentД— ligoniniЕі.
Olivija nurijo nemalonЕі gniuЕѕulД… gerklД—je, nuvijo ЕЎalin baimingus prisiminimus ir, ДЇЕѕengusi pro duris, Д—mД— nenoriai ieЕЎkoti reikalingo skyriaus.
Cha, reikalingas, tai bent žodis. Ko jau ko, bet jai tikrai nereikėjo susitikti savo susvetimėjusio vyro, nors šis jos ir prašėsi. Prieš dvejus metus Ksanderis nusprendė ją palikti ir nuo tada kuo puikiausiai tvarkėsi pati. Puikiausiai. Jei puikumu galima vadinti panikavimą, nepasitikėjimą savimi, nervinimąsi, perdėtą emocionalumą. Jautėsi būtent taip. Neprivalėjo čia būti, tačiau…
NuskambД—jo lifto signalas ir durys atsivД—rД—. Vos laikД—si neapsisukusi ir nepabД—gusi, taДЌiau prisivertД— ДЇЕѕengti ДЇ kabinД… ir paspausti reikiamД… mygtukД….
Velniava, ir vėl žodis reikėti. Septynios kvailos, bet reikšmingos raidės. Visai kaip ir trokšti – pavieniui nereikšmingos, tačiau dviejų, vienas nuo kito tolstančių žmonių santykių kontekste jos skambėjo skausmingai. Olivija įveikė išsiskyrimo skausmą ir tuos praradimus, kurie vos jos nesugniuždė. Taip manė iki skambučio šį rytą, sugadinusio likusį rytmečio miegą.
Olivija tvirčiau sugriebė rankinės dirželį. Jai nebuvo būtina aplankyti Ksanderio, jei pati nebūtų to norėjusi, net ir po šešias savaites trukusios komos, iš kurios šis atsibudo reikalaudamas ją išvysti. Reikalavimas buvo įprastas Ksanderio bruožas – jokių mandagybių. Ji atsiduso ir, durims atsidarius, žengė į priimamąjį.
– Kuo galiu padėti? – paklausė išvargusi seselė su glėbiu popierių rankose.
– Ar gydytojas Tomas laisvas? Jis manęs laukia.
– Ak, jūs – ponia Džekson? Žinoma, palydėsiu jus.
SeselД— paliko jД… nuobodЕѕiame privaДЌiame laukiamajame lЕ«kuriuoti netrukus pasirodysianДЌio gydytojo.
Olivija nervingai mindžikavo po kambarį: tris žingsnius pirmyn, tris atgal ir vėl iš pradžių. Jiems tikrai vertėtų praplėsti šituos kambarius, – mąstė ji, bet netikėtas garsas privertė atsisukti. Tai buvo gydytojas, kuris atrodė per jaunas būti neurologijos specialistu.
– Ačiū, kad atėjote, ponia Džekson.
Ji linktelėjo ir paspaudė ištiestą ranką. Olivija pastebėjo skirtumus: vyro delnas buvo švarus, šiltas ir sausas, o jos – išteptas dažais ir toks šaltas, kad ji pamanė, jog po žinių apie Ksanderį sutriko kraujo cirkuliacija.
– Sakėte, Ksanderis pakliuvo į nelaimingą atsitikimą?
– Taip, nesuvaldė automobilio šlapiame kelyje ir rėžėsi į elektros stulpą. Sužeidimai sugijo kuo puikiausiai, jis pabudo iš komos ir buvo perkeltas iš intensyviosios terapijos į bendrąjį skyrių.
– O kaip avarija? Girdėjau, jis komoje išbuvo šešias savaites, gana ilgai ar ne?
– Tiesa. Pastarosiomis dienomis jis pradėjo rodyti sąmoningumo ženklus ir praėjusią naktį staiga atsibudo, šaukdamasis jūsų. Ligoninės personalui buvo netikėta, nes artimųjų sąraše paminėta tik jo motina.
Olivija susmuko ДЇ kД—dД™. Ksanderis? PraЕЎД—si jos? TД…dien, kai jД… paliko, jis prasitarД—, kad jiedu nebeturi ko vienas kitam pasakyti. Ar daktaras tikrai kalba apie tД… patДЇ ЕѕmogЕі?
– Aš… Aš nesuprantu, – galiausiai pratarė.
– Be kitų sužeidimų, ponas Džeksonas patyrė potrauminę amneziją. Gana įprastas reiškinys po smegenų traumos, tiesą pasakius, tyrimai rodo, kad vos trys procentai pacientų nepatiria jokių atminties sutrikimų.
– Ir jis nėra vienas iš tų trijų proc