Feraros Еѕmona
Sarah Morgan
Aistra
Lorelė Ferara neatpažintų laimingos pabaigos, net jei ją ir išgyventų – ji visuomet jautė, kad jos skubotos vedybos baigsis blogai. Bet, pasirodo, nėra taip paprasta trinktelėti durimis ir išeiti. Nuo tos akimirkos, kai ji grįžta į Siciliją, ją vėl įsuka nevaldomas nerimo ir baimės sūkurys.
Įsakymas grįžti į namus Italijoje Lorelę pasiekia iš paties velnio – milijardieriaus Kristiano Feraros. Jos vyro grožis ir galia įtikinamai primena, kad šioje siciliečių šeimoje viena taisyklė niekuomet nelaužoma: jei kartą tapai Feraros žmona, ja liksi amžiams…
Morgan Sarah
Feraros Еѕmona
Pirmas skyrius
Ponios ir ponai, sveiki atvykД™ ДЇ SicilijД…. Neatsisekite saugos dirЕѕЕі, kol lД—ktuvas sustos.
Lorelė niekaip neatitraukė akių nuo knygos, kurią laikė pasidėjusi ant kelių. Dar nebuvo pasiruošusi pažvelgti pro langą. Vis dar ne. Tiek daug prisiminimų – dvejus metus bandė ištrinti juos iš atminties.
Jai uЕѕ nugaros nerimaudamas klykД— kЕ«dikis, muistД—si ir taip spyrД— abiem kojomis ДЇ sД—dynД—s atloЕЎД…, kad LorelД— krestelД—jo ДЇ priekДЇ, taДЌiau nejuto nieko, tik deginantДЇ nerimo kamuolДЇ tiesiai po ЕЎonkauliais. Skaitydama ji paprastai nurimdavo, taДЌiau dabar tik akimis sekД— raides, bet protu nesuvokД— nieko. Net jau Д—mД— manyti, kad geriau bЕ«tЕі pasiД—musi kitД… knygД…, taДЌiau suprato, kad ir tai nebЕ«tЕі padД—jД™.
– Dabar jau galite paleisti tą sėdynę. Mes nusileidome. – Šalia sėdinti moteris švelniai palietė ranką. – Mano seserį irgi apima skrydžio baimė.
LorelД— iЕЎgirdo tylЕі balsД…, sklindantДЇ iЕЎ kaЕѕin kur toli, ir pasuko galvД….
– Skrydžio baimė?
– Nėra čia ko gėdytis. Kartą, skrisdama į Čikagą, mano sesuo patyrė panikos priepuolį. Jai reikėjo duoti raminamųjų. Jūs laikėtės įsitvėrusi tos sėdynės nuo pat pakilimo iš Hitrou oro uosto. Aš ir pasakiau savo Bilui: Toji mergina net nenujaučia, kad mes sėdime greta. Ji nepervertė nė vieno knygos puslapio. Bet dabar mes jau ant žemės. Viskas baigėsi.
Suvokusi stulbinanДЌiД… tiesД…, kad per visД… skrydДЇ nepervertД— nД— vieno knygos puslapio, LorelД— ДЇdД—miai paЕѕvelgД— ДЇ moterДЇ. Д® jД… ЕѕvelgД— malonios rudos akys. Moteris pasirodД— susirЕ«pinusi ir motiniЕЎka.
MotiniЕЎka?
LorelД— nustebo, jog jai pasirodД— paЕѕДЇstama toji iЕЎraiЕЎka, turint galvoje, kad niekada tokios nebuvo maДЌiusi, bent jau skirtos jai. NebeprisiminД—, kaip motina, norД—dama jos atsikratyti, vienД… ЕЎaltД… dienД…, apvyniojusi pirkiniЕі maiЕЎais, paliko jД… miesto parke, taДЌiau tolimesniЕі metЕі prisiminimai ДЇsirД—ЕѕД— LorelД—s atmintyje kaip kulkЕі paliktos ЕѕymД—s.
Ji nesuprato, kodėl netikėtai ją apėmė noras prisipažinti nepažįstamajai, kad ji bijo visai ne skrydžio, o nusileidimo – Sicilijoje.
Moteris nutraukД— stojusiД… tylД….
– Mes saugiai nusileidome. Liaukitės nerimavusi. – Ji pasilenkė į Lorelės pusę, ištiesė kaklą ir pažvelgė pro langą. – Tik pažvelkite į dangaus mėlynę ir tuos vaizdus. Aš pirmąkart Sicilijoje. O jūs?
Lengvas pokalbis. Kai plaukiama pavirЕЎiumi ir nepaneriama gilyn ДЇ drumstas jausmЕі vandenyno bangas.
Tai Lorelei kaip tik.
– Aš ne pirmą kartą. – Kadangi moteriai turėjo būti atlyginta už gerumą, Lorelė dar ir nusišypsojo. – Prieš keletą metų buvau atvykusi čia verslo reikalais.
Pirmoji mano klaida, – pagalvojo.
Moteris nuЕѕvelgД— aptemptus LorelД—s dЕѕinsus.
– O šį kartą?
LorelД—s lЕ«pos sujudД—jo, atsakymas iЕЎsprЕ«do nesД…moningai, nes mintys buvo visai kitur.
– Vykstu į geriausios draugės vestuves.
– Tikros sicilietiЕЎkos vestuvД—s? Ak, kaip romantiЕЎka. MaДЌiau tokiД… scenД… KrikЕЎtatД—vyje, visi tie ЕЎokiai, ЕЎeima ir draugai – nuostabu. O italai taip myli vaikus. – Moteris smerkiamai paЕѕvelgД— ДЇ uЕѕ jЕі sД—dinДЌiД… keleivД™, kuri per visД… skrydДЇ skaitД— knygД… ir nekreipД— dД—mesio ДЇ savo kaprizingД… vaikД…. – Е eima jiems reiЕ