Назад к книге «Riana ir du jos vyrai» [Julia James]

Riana ir du jos vyrai

Julia James

JausmЕі egzotika

Bankrutuojančios kompanijos savininko duktė Riana Deivis ryžtasi gelbėti pašlijusius firmos reikalus. Deja, susitikimas su Aleksiu Petrakiu – jaunu ir itin žaviu multimilijonieriumi, merginai tampa lemtingu gyvenimo išbandymu. Ir tik po penkerių metų jiems vėl susitikus, kai graikas turtuolis pirmą kartą pamato savo sūnų, skaitytojui pamažu paaiškėja visa tiesa.

Julia James

Riana ir du jos vyrai

PROLOGAS

– Pone Petraki, – pasigirdo neryžtingas jo asmeninės sekretorės Jungtinėje Karalystėje balsas. – Prašau atleisti už sutrukdymą, tačiau…

Morena Karter net krЕ«ptelД—jo, susidЕ«rusi su nepatenkintu Еѕvilgsniu, kuriuo jД… sutiko uЕѕ impozantiЕЎko raudonmedЕѕio stalo sД—dintis vyriЕЎkis.

– AŠ SAKIAU: jokių trukdymų, ponia Karter, kad ir kas būtų, – išrėžė stačiokiškai su graikišku akcentu ir, priekaištingai žvilgtelėjęs į ją, vėl įsiknerpė į popierius, paskleistus ant oda uždengto rašomojo stalo. Daugiau ji jam neegzistavo.

Tarpduryje stovinti Morena Karter valandД—lД™ abejojo, taДЌiau netrukus ryЕѕtingai tД™sД—:

– Aš suprantu, sere… tačiau ji sakė, kad tai skubu…

Aleksis Petrakis iЕЎ lД—to atsiloЕЎД— savo didЕѕiuliame krД—sle ir pakД—lД— akis.

– Ponia Karter, – prašneko jis tokiu švelniu balsu, kad net plaukai pasišiaušė ant jos pakaušio. – Galite pranešti Natalijai Feruči, kad man nė kiek nerūpi jos meilės reikalai. Nei su manimi, nei su kuo nors kitu.

Jis tarsi sukaustД— jД… savo lediniu Еѕvilgsniu, paskui tvirtai suДЌiaupД— lЕ«pas ir palinko prie popieriЕі.

SekretorД— nurijo seilД™, krenkЕЎtelД—jo ir pabandД— dar sykДЇ:

– Pone Petraki, skambina ne panelė Feruči, o ponia Volters iš Sarmuto socialinės rūpybos skyriaus. Ji tvirtina, kad tai labai svarbu, – skubiai pridūrė, matydama, kaip jis ramiai pakėlė akis. – sako, kad tai dėl Rianos Deivis.

Tik akimirkai ties ja stabtelД—jД™s Еѕvilgsnis pasidarД— visiЕЎkai tuЕЎДЌias, tarsi kД… tik iЕЎtartas vardas bЕ«tЕі toks pat neЕѕinomas kaip ir jai paДЌiai. IЕЎraiЕЎkingas, lygus jo veidas tarytum pasislД—pД— po kauke.

– Kad ir kas ta ponia Volters yra, pasakykite, kad manęs visiškai nedomina jokia Riana Deivis, – lyg kirviu nukirto ir pasiėmęs parkerį auksine plunksna vėl įsikniausė į savo raštus.

Morena Karter visiЕЎkai pratrЕ«ko:

– Bet, pone Petraki, ponia Volters nori kalbėti apie jūsų sūnų!

Ir tik dabar pagaliau iЕЎgirdД™s, kas sakoma, Aleksis Petrakis sustingo.

PIRMAS SKYRIUS

AtidЕѕiai apsidairiusi Riana ЕѕengД— ant perД—jos.

Lijo kaip iš kibiro, vėjas plakė Nikio vežimėlio gaubtuvą. Palenkusi galvą prieš vėją, prisimerkusi nuo veidu žliaugiančio lietaus, visiškai išsekusi ji yrėsi pirmyn. Ir vėl, kaip visada„ regėjo atmintin įstrigusius vaizdus…

Stabdžių spiegimas, variklio kriokimas… ir – netikėtas smūgis sviedžia Rianą į viršų ir teškia ant dryžuotos kelio dangos. Jos kūnas šlykščiai dunksteli, o paskui – visiška tamsa. Visiška.

Kaskart atgijus tai akimirkai, kai perД—joje jД… parbloЕЎkД— didЕѕiuliu greiДЌiu lД—kД™s automobilis, Riana mД—ЕЎlungiЕЎkai sukrЕ«pДЌiodavo. Tos konvulsijos buvo ne tik skausmingos.

Galvoje be perstojo aidėjo: „Pamišėlė. Išprotėjusi. Niki! Niki! Niki!".

Paskui apnikdavo siaubas, baimė, panika… Ir taip kiekviena kartą…

KaЕѕkas palietД— jos petДЇ. Ji atsimerkД—. Е alia stovД—jo seselД—.

– Jūsų berniukas sveikas. Jau sakiau, jis sveikas. Nesužeistas.

Pilnomis sielvarto akimis Riana ЕѕvelgД— ДЇ palinkusДЇ virЕЎ jos veidД….

– Niki, – kimiu balsu, npatikliai šnibždėjo ji. – Niki, kur tu? Kur tu?

– Jis bus prižiūrimas, kol jūs pasveiksite, – ramino seselė. Dabar atsipalaiduokite, pamiegokite. Jums būtina pailsėti. Ar norėtumėte migdomųjų?

Riana suspaudД— lЕ«pas ir bandД— papurtyti galvД…, taДЌiau menkiausias judesys kД—lД— beprotiЕЎkД… sopulД