Назад к книге «Meilė iš antro karto» [Joss Wood]

MeilД— iЕЎ antro karto

Joss Wood

SvajoniЕі romanai

Lemtingos klaidos padaromos netyДЌia.

Laisvos sielos graЕѕuolД— Remi Dreikot netiki laiminga pabaiga. Apdovanota ДЇvairiais talentais mergina pavargo tenkinti aplinkiniЕі lЕ«kesДЌius. Ji atsisako karjeros, pelningЕі pareigЕі ir nusprendЕѕia tiesiog mД—gautis gyvenimu keliaudama po ЕЎalДЇ.Viename bare Remi susipaЕѕДЇsta su Еѕaviu vyru ir ilgai nesvarsДЌiusi praleidЕѕia su juo nepamirЕЎtamД…, kraujД… kaitinanДЌiД… naktДЇ.

Vyno magnatas Bo Teseris nesitikėjo dar kartą pamatyti Remi. Kartu praleista aistringa naktis buvo tarsi žaidimas su liepsna – tik jis nenorėjo nudegti! Po šešių savaičių Remi sugrįžta. Šį kartą Bo nebeleis jai taip lengvai pasprukti…

Joss Wood

MeilД— iЕЎ antro karto

Pirmas skyrius

Gurkšnodama Belero šardonė vyną Remi Dreikot pažiūrėjo į prieš akis gulintį atverstą lankstinuką. Tai štai koks tas Belevju miestelis, – pro panoraminius vyno baro langus žvelgdama į pagrindinę miestelio gatvę pagalvojo ji. Kosmopolitiškas, modernus, subtiliai prašmatnus ir alsuojantis europietiška elegancija. Remi jis patiko. Netgi labai.

Per trumpД… ekskursijД… po Napos slД—nio miestelius Remi ДЇsitikino, kad slД—nio ЕЎiaurД—je ДЇsikЕ«rД™s Belevju pasiЕѕymi visomis geriausiomis kitЕі miesteliЕі savybД—mis. Jame susipynД— kvapД… gniauЕѕiantys Paliseido kalnЕі vaizdai, senovinio Kalistogos pasaulio detalД—s, Е ventosios Helenos kasdienД— elegancija ir, jei vertintЕі pagal itin gurmaniЕЎkД… mД—sainДЇ, kurДЇ per pietus valgД— gatvД—s gale ДЇsikЕ«rusioje prabangioje kavinД—je, tokia pat aistra maistui, kuria alsuoja Jontsvilis.

Gaila, kad šis miestas – tik jos tarpinė stotelė… Jis tiesiog maldavo pasilikti šiek tiek ilgiau ir atrasti šiek tiek daugiau.

Ne, aš negaliu, – vydama šalin pagundą pagalvojo Remi. Pirmą kartą per… na, daugelį metų ji privalėjo būti tam tikroje vietoje tam tikru laiku. Prisiminusi, kodėl po trijų dienų privalo būti Portlande, ji išgėrė likusį vyną ir pamojo barmenui, kad įpiltų dar vieną taurę.

Po maЕѕdaug septyniasdeЕЎimt dviejЕі valandЕі jos mama turД—tЕі gimdyti jos brolДЇ, o Remi priЕѕadД—jo bЕ«ti kartu. Ne ligoninД—s laukiamajame arba savo namuose, kaip darytЕі normalus Еѕmogus, bet paДЌioje gimdymo palatoje. ЕЅinoma, kartu su mama, senele ir naujuoju patД—viu, kuris uЕѕ jД… vyresnis vos septyneriais metais.

Remi priglaudД— prie lЕ«pЕі taurД™. Visa ЕЎi situacija jД… stebino, baugino ir vertД— nerimauti.

Stebino, nes po daug metų buvimo vieniša mama, na, tai nebuvo visiška tiesa… senelė Rauzė jai atstojo tėtį, kurio neturėjo, jos mama, užkietėjusi feministė, susidėjo su vidurinės mokyklos kūno kultūros mokytoju. Baugino, nes mama, medicininiais terminais kalbant, buvo vidutinio amžiaus moteris, o keturiasdešimt ketverių metų moteriai, kitaip nei septyniolikmetei, kyla daug daugiau pavojų sveikatai. Vertė nerimauti, nes… na, ją ir dar negimusį brolį skirs didesnis nei ketvirčio amžiaus metų skirtumas.

Dvidešimt septyneri metai… Tai daugiau nei keista. Tai yra visiškas absurdas.

Viskas taip painu ir baugu. Remi iš visos širdies tikėjosi, kad šį vaiką Dženė augins kitaip, nei augino ją. Brangusis Dieve, jai lieka tik melstis. Tiesiog, kad būtų paprasta mama, – Remi kartojo savo dar negimusiam broliui. – Paprasta mama būtų tiesiog puiku.

Remi pajuto, kaip pasikeitė vyno baro atmosfera… pajuto, kaip pasikeitė energija. Apsidžiaugusi, kad kažkas išblaškė jos mintis, ji atsisuko ir pažvelgė į naują baro lankytoją. Vyras sustojo pasikalbėti su pora, sėdėjusia prie netoli paradinių durų esančio stalelio. Kadangi buvo nusisukęs, Remi galėjo grožėtis baltais marškiniais aptrauktais plačiais pečiais ir nuostabiu užpakaliuku, kuris slėpėsi po brangiomis juodos spalvos kostiumo kelnėmis.

BaigД™s pokalbДЇ vyras priД—jo prie kito staliuko, paspaudД— rankas ten sД—dintiems ЕѕmonД—ms ir apsikeitД— buДЌiniais ДЇ skruostus. NorД—dama pamatyti jo veidД… Remi laukД—, kol jis atsisuks. Kaip visada len