To nesuvaidinsi
Natalie Anderson
JausmЕі egzotika
Dirbti dar niekada nebuvo taip smagu!
KoЕЎmaru pasibaigД™s paauglystД—s romanas suteikД— Penei Ferburn svarbiД… pamokД…: tam, kad iЕЎgyventum, privalai apsimetinД—ti. Tik papraЕЎyta savo biure padД—ti Karteriui Dodsui ji supranta, kaip smarkiai klydo.
Karteris gali turėti bet kurią moterį ir mėgsta įvairovę! Bet, praleidęs su Pene kelias karštas naktis, įsipareigojimų vengiantis vyras priima iššūkį – jis privers Penę pripažinti savo tikruosius jausmus.
Natalie Anderson
To nesuvaidinsi
Pirmas skyrius
Dar dvi minutės tikriausiai nieko nelems – šiaip ar taip, jau vėlu, o tai pernelyg svarbu, kad išeitum.
– Nagi, Odre, – švelniai sukuždėjo Penė. – Būkime sveikos, gerai? – Ji pabarstė trąšų ir padėjo maišelį atgal į stalčių. Tada pakėlė ąsotį vandens.
– Ką čia darai?
Moters pirštai suvirpėjo, ir ji pasisuko to pikto, kaltinančio balso pusėn. Išvydo juodus drabužius, rūsčią figūrą, dar rūstesnes raukšles veide. Link jos žirgliojo nepažįstamas žmogus. Aukštas, tamsiaplaukis, tikras vyriškumo įsikūnijimas – jos biure, vėlų vakarą. Ne apsaugos darbuotojas Džedas, o niūrus plėšrūnas, ir jis sparčiai ėjo tiesiai link Penės.
Ji instinktyviai ЕЎliЕ«kЕЎtelД—jo vandens.
PataikД— vyrui tiesiai ДЇ akis, ЕЎis nusikeikД—. PenД— vД—l palinko ДЇ priekДЇ tikД—damasi, kad nuo smЕ«gio Д…soДЌiu ДЇ smilkinДЇ jis praras sД…monД™. Bet jau pusiaukelД—je jos ranka atsitrenkД— ДЇ kaЕѕkД… kieta, nuo smЕ«gio suvirpД—jo peДЌiai. StiprЕ«s pirЕЎtai tvirtai ir skaudЕѕiai sugniauЕѕД— moters rieЕЎД…. Ji pabandД— iЕЎsivaduoti, sukiojo rankД…. VyriЕЎkis smarkiai trЕ«ktelД—jo jos rieЕЎД…. PenД— aiktelД—jo. AtgniauЕѕД— pirЕЎtus, Д…sotis iЕЎslydo, vanduo iЕЎsiliejo.
Е okas, ant krЕ«tinД—s iЕЎsipylus ЕЎaltam vandeniui, uЕѕgniauЕѕД— PenД—s riksmД…. Ji atsitraukД—, bet vyriЕЎkis ЕѕengД— pirmyn, tebegniauЕѕdamas jos rieЕЎД…. PenД— atsirД—mД— ДЇ stalДЌiЕі, ir ЕЎis uЕѕsitrenkД—.
– Kas tu, po galais, tokia ir ką čia veiki? – įsakmiai paklausė vyras, dar labiau palinkęs prie jos.
JД… iЕЎtiko ЕЎokas, uЕѕplЕ«do skausmas ir baimД—. PenД— negalД—jo pajudД—ti, tik sumirksД—jo, kad aiЕЎkiau matytЕі ir galД—tЕі ДЇЕѕvelgti keliД… pabД—gti.
Bet jis prisispaudД— dar stipriau.
– Ką darai su dokumentais?
Tikra kankynД—.
Penei į nugarą įsirėžė šalta metalinė spintelė. O štai nuo to vyro toli gražu nesklido šaltis. Ji jautė, kaip jis alsuoja karščiu net ir per tą nedidelį juodu skiriantį atstumą. Jo ranka degino. Ji nepajėgė šaukti – gerklę tarytum kas suspaudė, o širdis, regis, visai sustojo.
LaisvД…ja ranka vyriЕЎkis nusibraukД— nuo kaktos plaukus, irgi sumirksД—jo, tik jo akys buvo drД—gnos nuo vandens iЕЎ Д…soДЌio, o ne dД—l aЕЎarЕі. Nemaloniai nusijuokД— ir dar tvirДЌiau suspaudД— gniauЕѕtus.
– Nemaniau, kad bus taip lengva. – Jis nužvelgė Penę ir paniekinamai burbtelėjo: – Iš šios įmonės nebeišspausi nė cento.
Moteris ЕѕvelgД— nustebusi. Jis nesveikas. VisiЕЎkas ligonis.
– Čia bet kurią minutę pasirodys apsaugininkas, – sušvokštė Penė. – Jis ginkluotas.
– Kuo – kramtomąja guma? Vienintelis asmuo, šįvakar keliausiantis į nuovadą, esi tu, brangioji.
Aha, tikrai ligonis. Deja, jis teisus – Džedas nepertekęs ginklais, ji galėtų tikėtis nebent sunkesnio prožektoriaus. Ir tai beviltiška, nes Penė melavo – Džedas po teritoriją nevaikšto. Jis sėdi prie savo stalo. O ji yra dešimčia aukštų aukščiau, viena su bepročiu, kuris ketina… ketina…
Ji išgirdo trūksmingą alsavimą – tarsi kažkam būtų užėjęs astmos priepuolis. Tik po kurio laiko suprato, kad tai ji taip alsuoja. Prispaudė laisvąją ranką prie pilvo, bet nesiliovė drebėjusi. Akys dar labiau paplūdo ašaromis, raumenys suvirpėjo. Lyg pro miglą išgirdo, kad vyriškis nusikeikia.
– Nesiruošiu tavęs skaudinti, – garsiai pasakė jis tiesiai jai į ve