ValenДЌio meilД—
Maxine Sullivan
Aistra
Trijų knygų serija „Šeichų magnatai“. Pirma knyga
KaraliЕЎkajam Dubako princui Tarikui reikia ДЇpД—dinio, todД—l pareiga reikalauja iЕЎsirinkti ЕѕmonД…, kuri jam paklustЕі ir dienД…, ir naktДЇ.
Д®noringojo likimo valia MedisonД— Vitni laukiasi Tariko kЕ«dikio. TaДЌiau atkaklios, karjeros siekianДЌios merginos tikrai nepavadintum paklusnia!
MAXINE SULLIVAN
Valencio meile
Pirmas skyrius
– Tu esi tėvas.
Metas Valentis iЕЎsiЕЎiepД— atsisД—dД™s ant vieЕЎbuДЌio lovos.
– Net neįtariau, kad laukiuosi.
– Nešmaikštauk, Metai, – kitame laido gale suspirgėjo Sezaras Valentis. Valenčių bendrovės parfumininkų dinastijos įkūrėjas tikrai nematė priežasčių vaipytis. – Prisimeni Laną Džensen?
Meto ЕЎypsena akimirksniu iЕЎblД—so.
– Prieš kurį laiką ji buvo mano vyriausioji buhalterė, todėl turėčiau ją prisiminti. – Tas tobulas kūnas… Tas gražutis veidelis… ir Šiaurės Europos gyventojams būdingos žydros akys – užuomina apie Skandinavišką paveldą – tokios aiškios kaip krištolas, bet iš tiesų labai paslaptingos, jose slypėjo tiek apgaulės.
– Ji turi tavo kūdikį.
KЕ«dikДЇ?
NesД…monД—.
Vienintelis dalykas, kurДЇ ji turД—jo, buvo pats Metas.
Per įstaigos Kalėdų vakarėlį jie abu truputį įkaušo, o Lana, pasinaudojusi Meto girtumu, pabandė jį sugundyti. Pasimylėjo ant sofos jo kabinete. Nors ištisus mėnesius Lana jį tai viliodavo, tai dažniausiai tučtuojau nusukdavo akis – įtraukdavo Metą į geidulingą katės ir pelės žaidimą – tai nereiškia, kad Metas kaltas mažiau – juk buvo neatsparus moteriškam žavesiui.
Jau po laiko Metas krimtosi nesilaikęs auksinės savo taisyklės: nesivelti į jokius asmeninius ryšius su personalu. Jis – vyriausiasis šeimos verslo buhalteris, jam nereikia jokių komplikuotų ryšių darbo vietoje.
– Aš netikiu. Ji meluoja.
– Mačiau kūdikį savo akimis, Metai. Sėdėjau savo mersedese ir laukiau, kol užsidegs žalias signalas, o Lana perėjo gatvę tiesiai man priešais nosį. Ji stūmė vežimėlį su mažučiu vaikeliu. Aš patikrinau gimimo liudijimą. Ten įrašyta tavo pavardė.
Metas stipriai suspaudД— ragelДЇ.
– Tėti, tu veržiesi į privačią teritoriją.
Jo teritorijД….
Po velniЕі, jei tikrai tame gimimo liudijime nurodyta Meto pavardД—, jam reikД—s iЕЎsiaiЕЎkinti.
– Sūnau, aš dariau tai, ką reikėjo padaryti. O tai reiškia, kad pasidomėjau ir Lanos kilme.
SЕ«nus kreivai ЕЎyptelД—jo.
– Ir kodėl aš nesistebiu?
– Tokios priemonės būtinos. Juk ji – mano vaikaičio motina.
– Ir kaip? Pasirodė tinkama? – su sarkazmo gaidele paklausė Metas.
– Taip, tiesą sakant, man ji tinka. Lanos tėvai mirę, ji turi tik dėdę, kuris gyvena Prancūzijoje ir yra gerbiamas verslininkas. Ar norėtum sužinoti daugiau? Yra surinkta ir išsamesnės informacijos apie jos šeimą. Galiu atsiųsti tau ataskaitą.
– Ne, dėkoju.
Apie LanД… DЕѕensen jis Еѕino viskД…, kД… reikia Еѕinoti. Pakankamai ir dar daugiau.
O dabar reikia atverti akis tД—vui.
– Tėti, klausyk, gimimo liudijime moteris gali įrašyti kokią tik nori pavardę. Nemaniau, kad užkibsi ant tokio senamadiško triuko.
– Ji Valenti, figlio mio, mano sūnau. Ji atrodo visiškai taip pat, kaip tu. Man nebeliko abejonių.
Meto krЕ«tinД™ suspaudД— kaЕѕkoks keistas jausmas.
– Ar jis mergaitė? Hm… norėjau paklausti, ar tai mergaitė?
– Taip, ir aš tuo labai džiaugiuosi. Jau pats laikas šeimoje atsirasti naujai mažai mergytei.
Metas nusiviepД—. MergaitД— ar berniukas, jam nД— kiek nerЕ«pi.
– Na, o aš nesidžiaugiu.
– Apsidžiaugsi, kai tik ją pamatysi.
– O kas sakė, kad aš ketinu į ją žiūrėti?
– Ji mano vaikaitė, Metai. Jei tu nenueisi pas ją, aš ją tau atvešiu.
Metas sukando dantis.
– Juk taip tikiesi priversti mane vesti? Nors tau ir pavyko tokiomis priemonėmis p