SusigrД…Еѕinti, kas prarasta
India Grey
FicrojЕі palikimas #2JausmЕі egzotika
Dviejų knygų serija „Ficrojų palikimas“. Antra knyga.
Sofija Grynham ДЇ armijos karininko Kito Ficrojaus gyvenimД… ДЇsisuko tarsi viesulas, griaudama jo ЕЎirdДЇ juosianДЌias sienas ir pakeisdama gyvenimД… visiems laikams. Palikti suЕѕadД—tinД™ ir iЕЎvykti ДЇ karo laukД… jam buvo kaip niekad sunku.
Kai Kitas grДЇЕѕta namo, suЕѕadД—tiniЕі pasimatymas apkarsta. Sofija nebeatpaЕѕДЇsta vyro, kurДЇ kadaise ДЇsimylД—jo. Ir nors kelios audringos naktys Maroke sugrД…ЕѕinД… KitД… ДЇ moters glД—bДЇ, ЕЎДЇ kartД… jiems prireiks kur kas daugiau nei aistros.
India Grey
SusigrД…Еѕinti, kas prarasta
Prologas
Londonas, kovas.
Tai tebuvo trumpas praneЕЎimas nekilnojamojo turto skiltyje viename iЕЎ sekmadienio laikraЕЎДЌiЕі. Valgydama prancЕ«ziЕЎkД… bandelД™, storai uЕѕteptД… avieДЌiЕі dЕѕemu ir sД—dД—dama ant suglamЕѕytЕі patalЕі, kurie pastarД…sias tris savaites atstojo jiems visД… pasaulДЇ, Sofija tyliai cyptelД—jo.
– Tik paklausyk!
„Netikėtas Ficrojų palikimo posūkis.
Netrukus po Ralfo Ficrojaus, aštuntojo Hoksvorto grafo ir Elnburgo pilies savininko, mirties, išaiškėjo, kad planuotajam paveldėtojui niekas nepriklauso. Artimi šeimai šaltiniai patvirtino, kad nuosavybė, Elnburgo pilis ir penki šimtai akrų Nortamberlando žemės bei nemažas gabalas aukšto lygio nuosavybės Čelsyje, atiteks Džasperui Ficrojui, jaunesniajam grafo sūnui iš antros jo santuokos, o ne vyresniajam jo broliui majorui Kitui Ficrojui.“
Д®sidД—jusi ДЇ burnД… paskutinДЇ bandelД—s kД…snДЇ, ji tД™sД—:
„Majoras Ficrojus, tarnaujantis karinėse pajėgose, neseniai už drąsą buvo apdovanotas Džordžo medaliu. Tačiau manoma, kad drąsos jam pritrūko prisiimant atsakomybę už Elnburgą. Pasak vietinių, pastaraisiais metais pilis buvo beveik neprižiūrima, tad kitam savininkui lieka sunki finansinė našta. Nors kalbama, kad Kitas Ficrojus turi nemažai turto, gelbėtojo vaidmens imtis jis greičiausiai nesiryš…“
Ji mestelД—jo laikraЕЎtДЇ ЕЎalin ir nusilaiЕѕiusi nuo pirЕЎtЕі dЕѕemД… ЕѕvilgtelД—jo ДЇ KitД….
– Nemažai turto? – Ji pasimuistė po antklode ir šypsodamasi pabučiavo jam petį. – Puikiai skamba.
Kitas, vis dar bundantis iЕЎ miego gelmiЕі, kilstelД—jo antakДЇ.
– Taip ir maniau, – atsiduso jis ir apsivertė ant šono. – Tu tik lėkšta, ciniška barakuda.
– Tu teisus, – rimtai palinksėjo Sofija, suspausdama lūpas, kad nenusišypsotų. – Tiesą sakant, mane domina tik tavo pinigai ir nuostabus namas Čelsyje. – Rankos mostu ji apėmė miegamąjį su vaizdu į sodą. – Todėl nusprendžiau pakęsti tavo nuobodų charakterį ir vidutinišką išvaizdą. Jau neminint nuviliančių įgūdžių lovoje.
Kai jis netikД—tai po antklode kyЕЎtelД—jo karЕЎtД… rankД… jai tarp ЕЎlaunЕі, Sofija cyptelД—jo.
– Atleisk, ką ten sakei? – niūriai burbtelėjo jis.
– Sakiau… – aiktelėjo ji. – Kad mane domina tik tavo… pinigai. – Jis stebėjo, kaip aptemsta jos akys, rankai kylant vis aukščiau. – Visada troškau būti turtingo vyro žaisliuku.
Jis pasirėmė ant alkūnės, kad geriau ją matytų. Jos plaukai driekėsi per visą pagalvę – kiek blankesni nei tą dieną, kai pirmąsyk ją pamatė traukinyje, labiau kaštoniniai, nei bugienio uogų; veidas buvo švarus, be makiažo. Niekada nebuvo gražesnė.
– Ne turtingo vyro žmona? – paklausė ramiai jis ir pasilenkė pabučiuoti jai virš raktikaulio.
– O ne. Jei jau kalbame apie santuoką, noriu ne tik turto, bet ir titulo. – Jo lūpoms artėjant prie jos lūpų, balsas ėmė kimti.
Jis nusiЕЎypsojo ir ДЇkvД—pД— jos odos kvapo.
– Gera žinoti. Kadangi ką tik netekau titulų ir nuosavybės, tikriausiai nederėtų nė klausti.
Jis pajuto, kaip Sofija ДЇsitempД—, iЕЎgirdo tД… tylutД—lДЇ nuostabos ir susijaudinimo aiktelД—jimД….
– Na, gal leisčiausi į derybas, – tarstelėjo ji. – Ir, sakyčiau, dabar tinkamas metas derėtis…
– Sofija Grynham, – tarė jis rimtai. – My