Geisti draudЕѕiama
Maisey Yates
Sicilijos KoreДЌiai #8SvajoniЕі romanai
Aštuonių knygų serija „Sicilijos Korečiai“. Aštunta knyga.
Д®ЕѕЕ«lus ir gundantis. TrokЕЎti KoreДЌio.
Bėgdama per bažnyčią Alesė Batalija atrodė tarsi vizija balta suknele. Ji paliko sužadėtinį prie altoriaus, tikėdamasi, kad ją atsivys jo pusbrolis Matėjus Koretis. Deja, Matėjus nežinojo… kad ji laukiasi nuo jo vaikelio.
DviejЕі mylinДЌiЕі ЕЎirdЕѕiЕі niekas neperspД—jo, kad kelyje ДЇ laimД™ teks ДЇveikti tiek daug iЕЎbandymЕі: uЕѕdraustД… aistrД…, ДЇtakingos ЕЎeimos intrigas, baimД™ dД—l netikД—to nД—ЕЎtumo ir tamsias paslaptis.
Yates Maisey
Geisti draudЕѕiama
PIRMAS SKYRIUS
AlesД— Batalija pasitaisД— nuometД… ir plonytД— medЕѕiaga nuslydo jautria kaklo oda. Kaip meiluЕѕio buДЌinys. Е velnus. Mielas.
UЕѕsimerkД— ir pajuto.
Е iltas ДЇkaitusias lЕ«pas ant savo odos. TvirtД… vyriЕЎkД… rankД… ant juosmens.
VД—l atsimerkД— ir pasilenkusi pataisД— gleЕѕnas baltЕі satininiЕі aukЕЎtakulniЕі sagtis.
Ant čiurnos – meilužio rankos, nuaunančios jos batelius. Ir ji lieka nuoga – pirmąkart vyro akivaizdoje. Bet tada nebuvo laiko nervintis. Nebuvo nieko daugiau, išskyrus tarp jų tvyrančią kaitrą. Metų metus puoselėtos fantazijos, metų metus tvyrojęs troškimas.
Alesė nurijo seiles ir nuo kėdės pakėlė raudonų kaip kraujas rožių puokštę. Ji pažvelgė į žiedus – kai kurie jų buvo apsilamdę.
PirЕЎtЕі galais braukiant susitrynusius velvetinius Еѕiedlapius uЕѕliejo nauja prisiminimЕі banga. PojЕ«ДЌiЕі banga.
MeiluЕѕio lЕ«pos ant jos krЕ«ties, jos pirЕЎtai, panirД™ tankiuose tamsiuose plaukuose.
– Alese?
Staigiai pakД—lusi galvД… tarpduryje iЕЎvydo vestuviЕі planuotojД…, viena ranka uЕѕdengusiД… mikrofonД….
– Taip?
– Jau metas.
Alesė linktelėjo ir, garsiai kaukšėdama bateliais marmurinėmis bazilikos grindimis, patraukė durų link. Išėjo iš kambario, skirto jai pasiruošti, ir pateko į erdvų fojė. Čia jau buvo tuščia – visi svečiai susirinkę bažnyčioje laukė ceremonijos.
Ji giliai atsiduso ir garsas nuaidД—jo tuЕЎДЌioje patalpoje aukЕЎtomis lubomis. Tada pro auksu ir akmenimis dekoruotas kolonas pajudД—jo baЕѕnyДЌios link. AkimirkД… stabtelД—jo vildamasi ant sienЕі iЕЎtapytose biblinД—se scenose rasti paguodД…, ramybД™.
Jos akys nukrypo ДЇ sodo freskД…. Ieva, tiesianti Adomui obuolДЇ.
– Prašau. Tik vieną naktį.
– Tik vieną, cara mia?
– Tik tiek galiu suteikti.
Tvilkantis bučinys – tokio jai dar neteko patirti. Jis pranoko bet kokią fantaziją.
Alesei uЕѕgniauЕѕД— kvapД… ir nusigrД™Еѕusi nuo freskos ji ЕѕengД— toliau, iki nedidelio baЕѕnyДЌios prienavio.
Ten stovД—jo jos tД—vas ЕЎiugЕѕdanДЌiu, iЕЎlygintu kostiumu. Antonionis Batalija iki paskutinio colio panaЕЎД—jo ДЇ gerbiamД… pilietДЇ, bet visi Еѕinojo, kad jis toks nД—ra. O vestuvД—s, nepaprastai formalios ir tradicinД—s, tapo dar vienu jo galios ДЇrodymu. Galios, kuriД… padedamas KoreДЌiЕі turto ir padД—ties jis troЕЎko sustiprinti.
DД—l to troЕЎkimo ji ir atsidЕ«rД— ДЌia.
– Tu labai panaši į mamą.
AlesД— susimД…stД—, ar ЕѕodЕѕiuose buvo bent laЕЎelis tiesos, ar tiesiog taip reikД—jo pasakyti. Jos tД—vas, regis, niekada nebuvo meilus.
– Ačiū, – ištarė ji žvelgdama į puokštę.
– Taip pasielgti būtina vardan šeimos.
Ji tai žinojo. Žinojo taip užtikrinsianti, kad būtų pasirūpinta jos broliais ir seserimis. Juk ji tą ir darė nuo tada, kai gimdydama mirė mama. Pietras, Džiana, Markas ir Eva – ryškiausios švieselės jos gyvenime ir ji padarys – jau darė – viską, kad tik užtikrintų jiems geriausią ateitį.
Nepaisant to, apmaudas tarsi apsiaustas apgobД— jД…, o dabartДЇ uЕѕliejo prisiminimai. Prisiminimai apie meiluЕѕДЇ. Apie jo rankas, kЕ«nД…, aistrД….
O, kad jos meiluЕѕis ir vyras, uЕѕ baЕѕnyДЌios durЕі nekantraujantis susituokti su ja, bЕ«tЕі tas pats Еѕmogus!
– Žinau, – ištarė ji, tramdydama viduje tvyrančią neviltį. Tuštum