Gyventi ДЌia ir dabar
Lynne Marshall
Balzamas
Paslaptingasis gydytojas
Niekas nedrДЇsta be reikalo trukdyti gydytojo DЕѕeisono RodЕѕerio. Jis laikosi nuoЕЎaly ir niekam nerodo jДЇ kamuojanДЌio skausmo.
Energingoji slaugytoja
Slaugytoja KlerД— Olbrait vienintelД— iЕЎdrДЇsta ateiti pas gydytojД… RodЕѕerДЇ ir pasakyti viskД…, kД… apie jДЇ galvoja!
MaЕѕa mergytД—
Dar yra Džina, Klerės dukrytė, kuri Džeisoną mintimis nukelia į praeitį. Netrukus Klerė ir Džina pasiekia tai, ko niekas nesitikėjo – jos priverčia Džeisoną juoktis, šypsotis… ir kurti gražius ateities planus.
Lynne Marshall
Gyventi ДЌia ir dabar
Pirmas skyrius
PakД—lД™s ЕѕvilgsnДЇ nuo stalo DЕѕeisonas susidЕ«rД— su ДЇsistebeilijusiomis didelД—mis mД—lynomis akimis. Savaitgalius jis praleisdavo plaukiodamas, o sekmadienio popietД™, neturД—damas kД… veikti namie, ligoninД—je perЕѕiЕ«rД—davo pacientЕі laboratoriniЕі tyrimЕі duomenis ir grafikus. Toji maЕѕutД— stovД—jo kabineto tarpduryje ir nemirksД—dama jДЇ stebД—jo.
– Dėdė, – tarė mergaitė. Nusmukęs nuo pečių švarkelis nenukrito tik todėl, kad abi rankas buvo sukišusi į rankoves, o vieną plaštaką, rodydama į jį, atkišo į priekį. Paprasta neužsegama palaidinė, beveik nedengianti apvalaus pilvuko, ir margos kelnės derėjo prie ryškiai žalio švarkelio. Spiralėmis susisukusių šviesiai kaštoninių plaukų sruogos gaubė apskritą veidelį.
– O jūs kas tokios? – Džeisonas stengėsi negalvoti apie dukterį, kurios neryškus paveikslas staiga iškilo prieš akis.
Ilgos grakЕЎДЌios rankos nusileido Еѕemyn ir apkabino vaikД…, kuriam buvo dveji, daugiausia treji metai. Hanai buvo ketveri.
– Nagi, čiauškute, sakiau, kad būtum šalia mamos. – Ne taip, kaip kiti tėvai, moteris į mergaitę nesikreipė meilikaujamu tonu, kaip paprastai kalbinami kambariniai gyvūnėliai. Balsas buvo sodrus, šiek tiek prikimęs, tokie būna klasikinių filmų aktorių balsai. – Oi, maniau, kad čia nieko nėra, – sutriko moteris.
DЕѕeisono ДЌia ir neturД—jo bЕ«ti, bet vandenynas, buvД™s ramus, staiga pasiЕЎiauЕЎД—, kilo gЕ«siuotas vД—jas, ir nors saulД—je kraujas paprastai ДЇkaisdavo ir jis nebesijausdavo toks vieniЕЎas, ЕЎiandien to neДЇvyko. TodД—l ir nusprendД— padirbД—ti.
– Pamaniau, kad verčiau padirbėsiu prieš užplūstant naujų ligonių bangai kitą savaitę. – Jis atsistojo ir ištiesė ranką. – Esu Džeisonas Rodžeris, šiame skyriuje dirbu šeimos gydytoju.
Jaunoji moteris taip pat padavД— rankД…. Delnas buvo vД—sus ir dailus, kaip ir visas kЕ«nas. DЕѕeisonui patiko, kad moteris beveik jo Е«gio ir kad ji ir dukra visД… laikД… ЕѕiЕ«ri ДЇ jДЇ.
– O aš – Klerė Olbrait, praktikuojanti slaugė, – tarė persimetusi vaiką per klubą. – Manau, kad tų naujų ligonių srautas bent iš dalies priklauso ir nuo manęs. – Ji nusišypsojo, parodydama baltus lygius dantis. – Nedalyvavote posėdyje, kai mane priėmė.
– Ne. – Džeisonas paleido ranką ir pasitrynė kaklą. – Tą darbą palieku kitiems.
Filas, DЕѕonas ir RenД— neleido jam per ЕЎiuos ketverius metus emociЕЎkai palЕ«Еѕti. Gerai jausdamasis padД—jo klinikai tvarkytis su didД—janДЌiais sunkumais. Jis neЕѕinojo, kД… bЕ«tЕі darД™s ar kur atsidЕ«rД™s, jei ЕЎalia nebЕ«tЕі buvД™ draugЕі gydytojЕі.
PelenЕі spalvos moters plaukai mainД—si krentant ЕЎviesos ruoЕѕams. Kakta aukЕЎta, rusvi antakiai graЕѕiai derД—jo prie ЕЎviesiai rudЕі akiЕі. Nosis ir smakras buvo grieЕѕtЕі linijЕі, ir tai jam patiko. Vyras nusuko akis.
Ji iЕЎ tikrЕіjЕі graЕѕi, bet DЕѕeisono tai nedomino. Jis rЕ«pinosi tik savo, gydytojo, darbu ir ligoniais, visa kita nerЕ«pД—jo. VisiЕЎkai.
– VaikЕЎДЌiojau koridoriumi. – KlerД—, regis, neЕѕinojo, kД… sakyti. DЕѕeisonas jai nepadД—jo, stovД—jo kaip idiotas ir kaip visada ЕѕvelgД— nematanДЌiu Еѕvilgsniu. – Man patinka ЕЎis pastatas, – ji prisipaЕѕino. Akys sublizgo prakalbus apie medicinos klinika paverstД… trijЕі aukЕЎtЕі Viktorijos laikЕі statinДЇ. –В