Viskas kontroliuojama
Rhonda Nelson
Tango
Buvęs kariškis Setas Makečenas laikosi duoto žodžio. Palikti kariuomenę mirštančios motinos pageidavimu? Įvykdyta. Įstoti į elitinę „Desantininkų apsaugą“? Būtinai. Pasirūpinti saugumu aukštuomenės vestuvėse? Kodėl ne, po velnių? Dirbti slapta, apsimetant vestuvių planuotojos vaikinu? Hmm, gerai jau…
Vos pamatęs Penelopę Hart Setas supranta žuvęs. Jei Penelopė panorės trumpučio meilės nuotykio – jis pasiruošęs. Tačiau kažkas grasina suardyti vestuves. Vyrui gali prireikti dvigubos sėkmes – tiek bandant išgelbėti ceremoniją, tiek stengiantis suvilioti merginą.
Nelson Rhomda
Viskas kontroliuojama
Pirmas skyrius
KarinД™ tarnybД… DД—dulei Semui einantis desantininkas Setas MakeДЌenas buvo pripratД™s prie ЕЎiurpiЕі vaizdЕі, taДЌiau ЕѕiЕ«rД—ti ДЇ mirЕЎtanДЌiД… motinД… buvo nepalyginti baisiau.
– Mama, tau reikia pailsėti, – švelniai papriekaištavo jis gergždžiančiu balsu.
Lempos ЕЎviesa krito ant mamos veido, apЕЎvietД— lygius skruostus ir linksmas juoko raukЕЎleles aplink akis. Jai tik penkiasdeЕЎimt dveji. Per jauna, kad baigtЕіsi gyvenimas, kunkuliuojantis gyvenimas, praleistas rЕ«pinantis, kad jam ir seseriai nieko netrЕ«ktЕі. Seto Еѕvilgsnis uЕѕkliuvo uЕѕ vazelД—s su saulutД—mis, laimingosiomis mamos gД—lД—mis, ir jis ЕЎyptelД—jo.
– Ką, nusibodo pralošinėti? – nusišaipė mama, ir nuo juoko krūptelėjo neįtikėtinai gležni petukai. Ji pakėlė akis nuo kortų ir įdėmiai nužvelgė sūnų. – Neleisi man laimėti, ar ne?
Tokiomis aplinkybД—mis jis tikrai nusileistЕі, bet to neprireiks. Per pokerio partijД… mama visada laimД—davo prieЕЎ SetД…, o tai pavyksta nedaugeliui. Juk pati jДЇ iЕЎmokД—.
– Tu pasiutusiai gerai žinai, kad nepasiduosiu, – atkirto sūnus ir patraukė įskaudusius pečius. Valandas čia prie jos sėdi bijodamas išeiti, pražiopsoti bent vieną sekundę, juk ji gali būti paskutinė. – Tu mane triuškini, – geraširdiškai nusišaipė jis. – Jei ir leisčiau tau laimėti, tai tikrai pasistengčiau, kad net nesuprastum.
Mama sumykД— atidЕѕiai ЕѕiЕ«rД—dama ДЇ kortas.
– Turbūt kalbi tiesą, bet norėčiau, kad pasistengtum labiau, Setai. Ketinu kelti statomą sumą, o tai turės įtakos tavo ateičiai. Būtų gerai, kad į žaidimą žiūrėtum rimtai, – apsimesdama linksma kalbėjo motina, bet Seto neapgausi.
– Statomą sumą? Ką čia kalbi?
Motina pavargusi ЕЎyptelД—jo.
– Pinigai man nebereikalingi. Greitai nebegalėsiu jais pasinaudoti. Aš…
– Mama, – pertraukė apmirusia iš baimės širdimi Setas.
Ji padД—jo kortas ir palietД— sЕ«naus rankД…. MД—lynos akys ЕѕvelgД— ЕЎvelniai uЕѕjausdamos. Motina guodЕѕia jДЇ, o juk turД—tЕі bЕ«ti prieЕЎingai. VieЕЎpatie Dieve, kaip jis tai iЕЎkД™s?
– Setai, žinau, kad nenori kalbėtis, bet tokio pokalbio išvengti negalime. Yra dalykų, kuriuos reikia aptarti, prieš man išsivaduojant iš šio pasaulio jungo, – mama stengėsi bent kiek praskaidrinti liūdną pokalbį. – Pats žinai. Maldauju, pasiklausyk.
Ji teisi. Setas tikrai vengė šio pokalbio, net nemanė, kad jis įvyks taip greitai. Vos prieš keturis mėnesius sužinojo apie vėžį – smegenų. Ji iškentė didžiules chemoterapijos dozes, todėl neteko daugiau nei dešimties kilogramų ir visų plaukų. Dabar dėvėjo baisų šviesių plaukų peruką, primenantį Setui lėlę Barbę. Persigando, pirmą kartą pamatęs motiną su tuo peruku – tai tik pirmas iš sukrėtimų. Bet ji pareiškė, kad Dievas niekada nedavė jai ilgų plaukų, o štai dabar pasitaikiusi puiki galimybė išbandyti visokiausio stiliaus šukuosenas. Net įsismarkavus šiai siaubingai ligai, mama ryžtingai galvojo, jog stiklinė puspilnė. Setas užvertė akis ir numykė, atrodė, kad krūtinę sugniaužė paties šėtono spaustuvai.
Jo mama.
Akys perЕЎtД—jo, bet Setas stengД—si ЕЎypsotis spausdamas motinos rankД…. Ji teisi. NebД—ra kur atidД—ti. Ji silpsta kasdien, turbЕ«t dД—l to, kad kartkartД—mis nusnaudЕѕia vos po porД… valandЕі. P