LД—ti prisilietimai
Leslie Kelly
Tango
"Medei Terner pasisekė – labdaros aukcione aukštuomenės mergina ką tik nusipirko pasimatymą su viengungiu Džeiku Volesu. Net ir žinodama nepadorią Džeiko paslaptį Medė, neatsispiria pagundai ir neria į laukinės, nežabotos aistros gelmę…
Džeiką Volesą Medė ir keri, ir glumina. Vieną akimirką ji tirpsta nuo glamonių, o kitą virsta išdidžia karaliene. Jis pasiryžęs užkariauti Medės širdį. Neskubės, žengs lėtai – po vieną saldų žingsnelį…"
Leslie Kelly
LД—ti prisilietimai
Prologas
– Viešpatie, negaliu, tai beviltiška! Nieko mums nepavyks.
Penė Roš išgirdo savo partnerės balse išgąstį ir pati vos susitvardė nepuolusi į paniką. Bent vienai iš jų reikia išlikti šaltai. Kitaip abi neteks proto… ką jau kalbėti apie jųdviejų vos pradėtą grafinio dizaino verslą.
– Nurimk. Beveik baigėm.
Dženisė, jos partnerė ir gana lengvabūdė jaunesnioji sesutė, susikišo pirštus į styrančius šviesius plaukus ir dar labiau juos sušiaušė. Dženisė, labai populiari grafikos dizainerė, apie verslą nieko neišmanė, bet buvo, oho, kokia kūrybiška… ir ne tik šukuodamasi plaukus. Jos grafikos darbai – neįtikėtini. Piešiniai – vertinami kolekcininkų. Mados pojūtis – ugningas ir originalus.
Deja, kitose gyvenimo srityse ji jautД—si visiЕЎkai bejД—gД—.
– Pamečiau dokumentą. Paskutinės šešios nuotraukos išsisklaidė. Geriau nušauk mane.
Ji atrodė visiškai išsekusi, po akimis išryškėjo tamsūs ratilai, skruostai buvo įdubę. Paprastai Dženisė labai rūpindavosi išvaizda, bet dabar geltonus marškinėlius bjaurojo dėmė – gal kečupo nuo šiandien valgytų bulvyčių, gal pomidorų padažo nuo vakarykštės picos.
TrisdeЕЎimt ЕЎeЕЎias valandas jos nebuvo iЕЎД—jusios iЕЎ biuro. SД—dД—jo jame nuo tada, kai sugedo brangus DЕѕenisД—s kompiuteris, vos ne pati didЕѕiausia technikos naujovД—, ir buvo pradanginti kone visi dokumentai, kuriuos seserys rengД— aukЕЎtos kokybД—s, prabangiai broЕЎiЕ«rai. Kartu beveik suЕѕlugo ir jЕі ДЇmonД—.
Jeigu neatliks šito darbo – nesukurs programėlių prašmatniam viengungių labdaros aukcionui, vyksiančiam kitą savaitę, – joms galas. Tada nepajėgs sumokėti nei nuomos, o jau ir taip vėluoja, nei už elektrą, nei už spausdinimą. Per vieną dieną praras verslą, pradėtą kurti vos prieš aštuonis mėnesius.
– Susitvarkysime, – tvirtino Penė. – Tiek padarėm, beveik viskas baigta.
– Gal reikėtų paskambinti poniai Bakster…
– Ne. Nieku gyvu. – Negalima leisti, kad ta snobė iš Jaunimo lygos sužinotų apie dar vieną jų nesėkmę darbe. Nieku gyvu. Joms ir taip nustatytas bandomasis laikotarpis, vos dėl kelių nesėkmių – Dženisė sirgo gripu, biuras buvo užpiltas. Jeigu dar užsimins apie sugedusį kompiuterį, ta moteris išspirs jas lauk.
– Aš jų net nebeskiriu, – suaimanavo Dženisė ir mostelėjo link stalelio, nukrauto kopijomis ir nuotraukomis. – Žiūrėjau į vieną gražuolį po kito, valanda po valandos…
– Sunkus darbas.
– Nejuokinga. Maniau, kad radusios išspausdintas kopijas viską žinosime. Kodėl jas darydamos kitoje pusėje neužsirašėme, kas tie viengungiai?
ViengungiЕі, dalyvausianДЌiЕі aukcione vargstantiems ДЊikagos vaikams paremti, biografijos buvo suraЕЎytos kitose originalЕі pusД—se. Bet originalai, vos nukopijuoti, grДЇЕѕo ЕЎykЕЎtuolei aukciono rengД—jai, poniai Bakster. Dabar seserys turД—jo kopijas diskelyje ir popieriuje. TurД—jo net iЕЎspausdintas biografijas.
Tik neturД—jo visko kartu. Ir kaip dabar suЕѕinoti, kas yra kas?
Laimei, tarp jų buvo keli lengvai atpažįstami garsūs viengungiai, seserys šį tą užsirašė ranka, o tebeveikiančiame Penės nešiojamajame kompiuteryje galėjo pasinaudoti Google paieška – kitaip tektų pasiduoti. Bet ne dabar. Dabar nepasiduosime.
– Mums liko paskutiniai šeši vyrai, Dženise, – nerimo Penė ir pasilenkė prie išmėt