Назад к книге «Meilė nėra paprasta» [Kelly Hunter]

MeilД— nД—ra paprasta

Kelly Hunter

JausmЕі egzotikaVestai #3

Keturių knygų serija „Vestai“. Trečia knyga.

Ššššš… tai paslaptis!

Specialiųjų pajėgų ekspertas Trigas Sinkleras yra tikras draugas ir puikiai žino pagrindinę taisyklę: kad ir kokia gundanti yra Lena Vest, ji geriausio draugo jaunėlė sesuo, vadinasi – ne jo nosiai.

Per slaptД… misijД… juodu priversti apsimetinД—ti vienas kitД… dievinanДЌiais jaunavedЕѕiais. Tai TrigД… nubloЕЎkia ДЇ dar nepaЕѕintД… saldЕѕiЕі pagundЕі pasaulДЇ. TaДЌiau jo pastangos vaidinti garbingД… sutuoktinДЇ yra niekis, palyginti su Lenos jausmais, ypaДЌ kai ji suЕѕino, kokias paslaptis saugo jos vyras.

Kelly Hunter

MeilД— nД—ra paprasta

Prologas

SeptyniolikmetД— Lena jau kurДЇ laikД… lauЕѕД— galvД…. Ji suvokД—, kad uЕѕduotis kaЕѕkaip susijusi su Eulerio formule ir kompleksiniu z dydЕѕiu. Pagaliau suaimanavusi ji padД—jo pieЕЎtukД… ant languoto popieriaus ir rankomis uЕѕsidengД— akis, kad nematytЕі uЕѕ stikliniЕі durЕі plytinДЌio vandenyno. Vasara ir mokslai jai niekada nesiderino. YpaДЌ kai paplЕ«dimys buvo vos uЕѕ keliЕі metrЕі nuo namЕі, o jos vyresnysis brolis tik jiems grДЇЕѕus iЕЎ mokyklos iЕЎkart puolД— ДЇ bangas.

Lenai atrodė neteisinga, kad Džaredas matematikos namų darbus sugebėdavo atlikti atmintinai. Negelbėjo ir tai, kad jos jaunesnieji brolis ir sesuo buvo apsigimę genijai – vienas blogasis, kitas gerasis – ir šeštą užduotį būtų atlikę greičiau nei per dešimt sekundžių. Keturiolikmetė Popė – kuri nebuvo blogoji – Lenai neabejotinai būtų padėjusi, jeigu nebūtų buvusi pakviesta į Kvinslendo universiteto idėjų kalvę ir pastarąsias dienas daugiau laiko leidusi Brisbene nei namuose. Aplinkui nesišlaistė ir trylikmetis Deimonas. Jis jau nesuskaičiuojamą kartą sėdėjo paliktas po pamokų, nes laikėsi teorijos, kad elgdamasis itin nepaklusniai ir klastingai, apskritai išvengs bet kokio dalyvavimo įvairiose slaptųjų agentūrų idėjų kalvėse. Nors Lena nelabai tikėjo jo sėkme, iniciatyva jai atrodė sveikintina.

Kai Еѕmogus toks sumanus, pasaulis negali jo nepastebД—ti.

Na, jai ЕЎiuo poЕѕiЕ«riu jaudintis reikД—jo maЕѕiausiai.

Atsiduso ir atsidengusi akis paД—mД— ДЇ rankas pieЕЎtukД…. Е eЕЎta uЕѕduotis. Ji tarsi ЕЎaipД—si iЕЎ jos. KaЕѕkoks maЕѕas, niekingas klausimД—lis, ДЇ kurДЇ visi jos nepaprastos ЕЎeimos nariai bЕ«tЕі atsakД™ net miegodami.

– Proto vargeta, – sumurmėjo Lena.

– Ką vadini proto vargeta? – už nugaros pasigirdo žemas, viliojantis balsas. Ji krūptelėjo, nes negirdėjo nieko įeinant. Tačiau balsą bemat pažino. Suraukusi kaktą atsigręžė į Adrianą Sinklerį – už dviejų namų gyvenantį kaimyną, kuris nuo darželio laikų buvo geriausias Džaredo draugas.

– Nejaugi nežinai, kad reikia belstis? – piktai subambėjo Lena. Dar nebaigusi sakinio ji suprato, kad kvailesnio priekaišto nebūtų galėjusi sugalvoti. Adrianui nereikėdavo belstis – jis čia, galima sakyti, gyveno.

– Nenorėjau nutraukti tavo minčių srauto.

– Bet nutraukei.

Adrianas kreivai ЕЎyptelД—jo.

– Sakei proto vargeta. Pamaniau, kad kreipiesi į mane.

– Kvailys.

– Matai? Puikiai supranti, apie ką kalbu.

Lena niekada nelikdavo abejinga rudoms besijuokianДЌioms Adriano akims.

– Tas kreivas vypsnis tau nepadės.

– Na, tai ne visai tiesa. Ar Džaredas namie?

– Ten, – Lena mostelėjo galva į Ramųjį vandenyną. Šis tebebuvo žydras. Toks pat viliojantis. Brolis su banglente rankoje lipo į krantą. – Kodėl tu ne su juo?

– Kaip tik apie tai galvoju, – atsakė Adrianas. – O kodėl tu čia?

– Rytoj matematikos testas.

Lena jДЇ mД…sliai nuЕѕvelgД—. Mokykloje Adrianas buvo pasirinkД™s tuos paДЌius dalykus, kaip ir DЕѕaredas. Kaip ir ji. Na, gal iЕЎskyrus vienД… kitД… kalbД…. Jiedu buvo viena klase aukЕЎДЌiau uЕѕ jД….

– Ką žinai apie Eulerio formulę ir kompleksines plokštumas?

Adrianas priД—jo artyn ir palinko virЕЎ jos peties.