Lemtingas aukcionas
Lucy Monroe
JausmЕі egzotika
Nepaliesta…
ir nupirkta uЕѕ ЕЎimtД… tЕ«kstanДЌiЕі doleriЕі!
Išstumta i sceną, neįprastų gabumų turinti maža mergaitė Kasandra diena po dienos keri publiką savo pasirodymais… Mirus tėvams, Kesė užsisklendžia savo pasaulyje. Tik kartą per metus ji dalijasi aistra muzikai, siūlydama fortepijono pamokas labdaros aukcionui…
Aukcione jos pamokos nuperkamos uЕѕ ЕЎimtД… tЕ«kstanДЌiЕі doleriЕі! Taip ДЇ jos gyvenimД… ДЇsiverЕѕia arogantiЕЎkas graikЕі magnatas Neo Stamosas.
Lucy Monroe
Lemtingas aukcionas
Prologas
Sietlo uostas beveik niekuo nesiskyrД— nuo ЕЎimtЕі kitЕі uostЕі, kuriuose Neo Stamosui teko lankytis nuo tada, kai jis tapo krovininio laivo Hera komandos nariu. Tada jam tebuvo keturiolika. TaДЌiau Neo ЕЎis uostas buvo nepaprastas, nes kaip tik jame pasikeitД— jo gyvenimas. Е iame uoste jis kartД… iЕЎlipo iЕЎ Heros ir niekada ДЇ jД… negrДЇЕѕo.
Neo ir jo draugas Zefyras Nikosas turėjo sumeluoti apie savo amžių, kad prieš šešerius metus jiems būtų leista prisidėti prie Heros komandos, tačiau tai buvo nedidelė kaina už tai, kad galėtų palikti gyvenimą Graikijoje. Neo ir Zefyras buvo Atėnų gatvių banditėliai, kuriuos siejo vienas troškimas – gyvenime pasiekti daugiau nei pakilti iki gaujos vadeivų.
Ir mes būtinai tai pasieksime, – mintyse prisiekė dvidešimtmetis Neo stebėdamas tekančią saulę.
– Pasirengęs kitam žingsniui? – angliškai paklausė Zefyras.
Neo linktelД—jo galva, neatitraukdamas akiЕі nuo artД—janДЌio uosto.
– Daugiau niekada negyvensime gatvėse.
– Mums jau šešerius metus neteko taip gyventi.
– Tiesa. Tačiau mūsų gultų Heroje nepavadintum ypatingu gyvenimo sąlygų pagerinimu.
– Taigi.
Neo pritarД—, taДЌiau nieko nepasakД—. Zefyras tai Еѕinojo ir sutiko su Neo. Beveik bet kas buvo geriau nei raustis atliekose, kad iЕЎgyventum, ir dar stengtis laikytis kitЕі primestЕі taisykliЕі.
– Tačiau mūsų laukia dar geresni dalykai.
– Taip. Užtrukome šešerius metus, bet dabar turime pinigų, kad žengtume dar vieną žingsnį į priekį.
Е eЕЎeri metai sunkaus darbo ir pasiaukojimo. Jie stengД—si neiЕЎleisti nД— vienos savo uЕѕdarbio drachmos.
Dviem vyrams, uЕѕaugusiems naЕЎlaiДЌiЕі prieglaudoje ir vД—liau pabД—gusiems ДЇ gatvД™, tai buvo didelis pasiekimas. BЕ«dai, kuriais jie sugebД—davo gauti drabuЕѕiЕі, knygЕі ir kitЕі bЕ«tinЕі dalykЕі, buvo ДЇdomЕ«s, bet ne visada teisД—ti.
Kai Neo ir Zefyras nedirbdavo ar neloЕЎdavo, kad padidintЕі savo skurdЕі uЕѕdarbДЇ, skaitydavo viskД…, kas tik papuldavo ДЇ jЕі rankas apie verslД… ir nekilnojamojo turto plД—trД…. Kiekvienas domД—josi skirtingais ЕЎios srities aspektais ir tapo atskirЕі sriДЌiЕі specialistais, taip sujungdami savo ypatingus gebД—jimus ir neeikvodami pastangЕі tiems patiems dalykams.
Dabar jЕі rankose buvo iЕЎsamus planas, kaip padidinti turimД… turtД…, iЕЎ pradЕѕiЕі nuperkant ir parduodant vienД… kitД… namД…, kol galiausiai galД—s ДЇgyvendinti pelningus didelius nekilnojamojo turto projektus.
– Netrukus visi išgirs apie verslo magnatus Zefyrą Nikosą ir Neo Stamosą, – buvo įsitikinęs Zefyras.
Neo lЕ«pas papuoЕЎД— ypaДЌ retai pasirodanti ЕЎypsena.
– Prieš mums sukankant trisdešimt.
– Prieš mums sukankant trisdešimt, – Zefyro balse skambėjo toks pat pasiryžimas, kokį Neo jautė širdyje.
Jiems pasiseks.
NesД—kmД— nebuvo ДЇtraukta ДЇ jЕі planД….
Pirmas skyrius
– Tu turbūt juokauji? – Neo Stamosas įsistebeilijo į įmantrų sertižkatą su vietinės labdaros organizacijos logotipu.
Jo seniausias ir vienintelis tikras draugas, kД… jau kalbД—ti apie tai, kad dar ir verslo partneris, Zefyras Nikosas tikrai nusiteikД™s papokЕЎtauti. Juk jis, be abejo, juokauja. Negali bЕ«ti, kad ЕЎis sertiЕѕkatas skirtas Neo. Tikriausiai Zefyras paД—mД— jДЇ kam nors kitam ir dabar tik erzina Neo.
– Aš kuo rimčiausiai nusiteikęs. Sveikinu trisdešimt penktojo gimtadienio proga, filos