NetikД—ta meilД—

Taryn Leigh Taylor

Aistra

Provokuojanti išvaizda – ir dėmesys tau bus garantuotas!

Vizažistė Chloja Masterson žino, kaip dera atrodyti kiekviena proga. Vyksti namo švęsti sesers vestuvių ir kęsti šeimos kankynės? Paprasta. Pasitelk kandų sąmojį ir juodą akių kontūro pieštuką. Atlygis – patrauklaus bendrakeleivio dėmesys. Lėktuve šalia įsitaisęs gražuolis verslininkas Benas, pasirodo, turi tokią pat pavardę. Nenuostabu, kad juos visi palaiko sutuoktiniais.

Kai juodu įstringa tame pačiame viešbučio kambaryje, Chloja nusprendžia priimti likimo jai siųstą dovaną. Sodri lūpų spalva stebuklingai gundo. Melui vis labiau kerojant, Chlojai ir Benui tampa vis sunkiau atskirti, kas yra tikra, o kas – tik vaidyba ir akių dūmimas.

Taryn Leigh Taylor

NetikД—ta meilД—

Pirmas skyrius

– Gal norėtumėte, kad nuimčiau tą šlamštą nuo kėdės atlošo ir atlenkčiau jums stalelį?

Chloja Masterson paЕѕiЕ«rД—jo ДЇ prie lango sД—dintДЇ vyrukД…, kurДЇ ekonominД—s klasД—s lД—ktuvo graЕѕuolД— stiuardesД— pasodino jai iЕЎ deЕЎinД—s. Sietle jЕі peДЌiai susilietД— ir nebeatsiskyrД— iki ДЊikagos.

Dėl blogo oro Vėjų miestu vadinamoje Čikagoje planuotas keturiasdešimt penkių minučių sustojimas nuo ledo valomame kilimo take jau tęsėsi dvi valandas ir, rodėsi, truks ilgiau. O tada– klaiku net galvoti. Lėktuvas stovėjo apsnigtame oro uoste. Prieš penkiolika minučių jiems pavyko atsikratyti šešias valandas kęsto maratono nepažįstamojo lytėjimas.

Tiesa, tai ne vyruko prie lango kaltė. Jis– plačių pečių, todėl kontaktas buvo atsitiktinis, savotiškai raminantis. Merginai patiko prie odos švelniai prigludusi pilkos vilnos švarko rankovė.

Na, gerai, galbЕ«t ji palinko ДЇ jДЇ labiau, nei buvo bЕ«tina. Ir ne todД—l, kad vyras kvepД—jo brangiu muilu ir skleidД— ЕЎilumД… (koks maloniai nuodД—mingas derinys), bet jis iЕЎties kvepД—jo geriau nei vaikinas iЕЎ kairД—s. Tik po dvideЕЎimties minuДЌiЕі po ДЇsilaipinimo jai pavyko iЕЎsivaduoti nuo rЕ«gЕЎtaus prakaito, svogЕ«nЕі ir kaЕѕkokio nenusakomo ЕЎleikЕЎtulДЇ kelianДЌio kvapo. Kai Chloja nusprendД—, kad uoslД— maЕѕiau kenДЌia kairiД…ja alkЕ«ne atsirД—mus ДЇ ranktЕ«rДЇ, ji ir suskubo ДЇ jДЇ remtis.

Prakeikta vidurinД— kД—dД—.

– Ką sakėte?

Nepaisant to, kad jie sД—dД—jo arti vienas kito, mergina ir vyrukas prie lango persimetД— tik formaliu, po pasaulДЇ skraidantiems keliautojams bЕ«dingu mostu tai mano vieta, kai jis nerangiai praleido jД… atsisД—sti. Po to nepaЕѕДЇstamasis iЕЎsitraukД— neЕЎiojamД…jДЇ kompiuterДЇ ir tarЕЎkino klaviЕЎais it geras maЕѕo biuro robotas. Tuo metu Chloja perskaitД— kelis skyrius gerokai sutrinto Stiveno Kingo romano. Ji taip ДЇniko ДЇ knygД…, kad nepamatД—, kaip vyras susidД—jo neЕЎiojamД…jДЇ kompiuterДЇ ir Д—mД— skaityti iЕЎ prieЕЎakinД—s kД—dД—s kiЕЎenД—s iЕЎtrauktus lankstinukus.

Ir tai ne viskas, ko ji nepastebД—jo.

Dabar žvelgiant į jį dar labiau stebino, kaip jis suardė jų mandagią tylą. Vyrukas prie lango buvo lyg ir seksualus. Vylingos viskio spalvos akys– dvigubai paveikios. Tvirtas smakras ir tiesi nosis. Rudi plaukai, pakankamai trumpi, kad tiktų verslininkui, bet pakankamai ilgi, kad tinkamomis aplinkybėmis juos būtų galima suvelti. O ta burna! Sužavėjusi merginą, ji lėtai prasivėrė, ir dešiniajame lūpų kamputyje šmėstelėjo karšta it pragaras šypsenėlė. Švariai nusiskutęs nepažįstamasis buvo visai patrauklus. Po drabužiais buvo paslėptos tatuiruotės ant nugaros, o sumaniai parištas mėlyno šilko kaklaryšis liudijo pelningą darbą.

Tokie kaip šis vyras nekalbėjo su tokiomis kaip ji moterimis. Jis buvo pernelyg… karjeristas. O ji… ne tokia.

IЕЎgirdД™s bendrakeleivД—s klausimД…, jis pakД—lД— smakrД… ДЇ prieЕЎ jД… esanДЌiД… aptrintД… pilko vinilo kД—dД—s atkaltД™.

– Prieš dvidešimt minučių įvertinusi, kad kėdė purvina, jūs atsidusote, – paaiškino jis.

– Tikrai?

– Jūs išties gana garsiai atsidusote ir tai sutrukdė man skaityti, – linktelėjo vyras.

– Ką gi, atleiskite, kad