Kuris pirmas?

Nancy Warren

Aistra

Trijų knygų serija „Viengungiai“. Pirma knyga.

Kuris pirmas? Ponas JokiЕі Д®sipareigojimЕі. Detektyvas Adamas Е oniganas. Kaip matote, panelД—s, jis tikras herojus, o kur dar tamsios akys, jausmingos lЕ«pos ir tobulas kЕ«nas.

O štai ir saldi pagunda…

Trenerė Serena Long turi padėti Adamui pasiruošti ledo ritulio lygos atkrintamosioms varžyboms. Pasirodo, jis taip pat gali jai padėti išspręsti mažytę problemą. Paslauga už paslaugą. Tiek už miegamojo durų… tiek jame.

NANCY WARREN

Kuris pirmas?

Pirmas skyrius

– Ei, Dilanai, čiupk gaisrinę žarną, – papokštavo Maksas Varas, kai į Šoniganų šeimos poilsio kambarį buvo iškilmingai įneštas naminis šokoladinis tortas su trisdešimt penkiomis žvakutėmis. Džunė Šonigan sopranu užtraukė „Su gimtadieniu“ ir tortas jos rankose šiek tiek kryptelėjo. Dainą pagavo bemaž penkios dešimtys svečių – trisdešimt penktąjį gimtadienį švenčiančio Džunės numylėto sūnaus Adamo Šonigano patys artimiausi draugai ir giminaičiai.

Kokią akimirką Džunei pasirodė, kad Adamas nė kiek nenustebo – šiaip ar taip, juk jis detektyvas, bet jis nė nemanė gadinti šventinės nuotaikos.

Koks gražus valingas jo veidas, mąstė ji. Ir ne jai vienai taip atrodo. Matyti pažvelgus į atėjusių viešnių akis. Ne kartą iš jaunesnių moterų buvo girdėjusi, kad Adamas – geidžiamiausias vyras. Jei jau taip, kodėl jos trisdešimt penkerių metų sūnus vis dar vienišas?

Kai Adamas uЕѕpЕ«tД— visas Еѕvakutes, DЕѕunД— iЕЎdalijo torto gabalД—lius, ЕЎakutes ir visЕі papraЕЎД— tylos, rankos mostu parodД— savo vyrui Denisui, kad uЕѕgesintЕі ЕЎviesas ir ДЇjungtЕі vaizdo grotuvД….

– Ne, tik ne tai, ne, – sumurmėjo Adamas, kai nušvito didžiulis televizoriaus ekranas. O dabar jau jis tikrai nustebo, – su pasitenkinimu pagalvojo Džunė, kai ekrane pasirodė jos pirmąja vaizdo kamera prieš trisdešimt metų namie susukto filmo pirmieji kadrai.

DЕѕunД—s galiniame kiemelyje prie iЕЎkylЕі stalo sД—di trys pЕ«staЕѕandЕѕiai garstyДЌiomis iЕЎsiterliojД™ lЕ«pas berniukai ir ЕЎlamЕЎДЌia deЕЎrainius su skrudintomis bulvytД—mis. Ji, matyt, numanД—, kad jie bent jau kelias minutes pasД—dД—s ramiai, tad ДЌiupo naujД…jД… vaizdo kamerД… ir Д—mД— filmuoti. Buvo jau penkiameДЌiai, tad, aiЕЎku, jЕі nestebino, kad tД—vai nuolat sekioja juos su vaizdo kameromis rankose, todД—l nД— akimis nemirktelД—jo.

DЕѕunД— klausia:

– Adamai, kiek tau dabar metų?

– Penkeri, – atsako jis ir žvelgia į kamerą, lyg už jos stovėtų nelabai nuovoki moteriškė.

– O kuo norėtum būti užaugęs? – teiraujasi ji.

– Noriu būti policininku, – atsako jis, nardindamas dešrainį į kečupą ir brukdamas jį į burną. Net tada buvo didelių mėlynų akių ir labai panašus į tėvą. Tada pilna burna sužlebena: – Kaip tėtis.

– Ak, – vienbalsiai atsiduso svečiai poilsio kambaryje.

– O tu, Dilanai? – klausia Džunė greta sūnaus sėdinčio strazdanoto berniuko, lyg atsakymas nebūtų aiškus iš to, ką jis užsimaukšlinęs sau ant galvos.

Tas palieДЌia delnu raudonД… plastikinДЇ ugniagesio ЕЎalmД…, kurДЇ, ko gero, vargiai ar kada nusiima, ir sako:

– Ugniagesiu, – Dilanas aukštesnis nei kiti berniukai ir iš visų drąsiausias. Džunė nė kiek nenustebo, kai prieš ketverius metus jam buvo pareikšta padėka už narsą per gaisrą iš griūnančio pastato išgelbėjus jauną moterį.

– Čia tai bent, – šūktelėjo vienas iš svečių. – Kaip gali penkiametis pasirinkti profesiją?

– O tu, Maksai? – klausia Džunė paties mažiausiojo. Penkiametis Maksas Varas beveik nesiskyrė nuo sulaukusiojo trisdešimt penkerių. Buvo gražus, tamsaus pietietiško gymio, tvarkingai susegiotais be jokios maisto dėmelės marškinėliais – priešingai nei kitų dviejų. Valgė tvarkingai, niekada nepamiršdavo mandagiai paprašyti ir padėkoti.

– Noriu būti astronautu.

– Arba milijonieriumi, – šūktelėjo Dilanas. Visi svečiai nu