BrangesnД— uЕѕ deimantus
Sarah Morgan
JausmЕі egzotika
Deimantų apžavėti…
ArcheologД—s AnЕѕelinos Litlvud ramЕі gyvenimД… sudrumsДЌia jaunД—lД—s sesers mirtis. Netekties sugniuЕѕdyta jos motina skausmД… skandina vyne. O dar tas ДЇЕѕЕ«lus, visko pertekД™s graikas Nikas Kirijaku kaltinamas jaunД—lД—s suvedЕѕiojimu. Viskas susipainioja, kai AnЕѕelina nusprendЕѕia atkerЕЎyti uЕѕ seserДЇ ir imasi ДЇgyvendinti neДЇtikД—tinД… planД….
Sarah Morgan
BrangesnД— uЕѕ deimantus
PIRMAS SKYRIUS
Su niekuo nesupainiojami Еѕingsniai aidД—jo virЕЎ senoviniЕі laiptЕі, vedanДЌiЕі ДЇ muziejaus rЕ«sДЇ. NetikД—to trukdЕѕio sugluminta AnЕѕД— Litlvud pakД—lД— akis nuo uЕѕraЕЎЕі. VirЕЎuje muziejus oЕЎД— nuo lankytojЕі srauto, bet ДЌia, apaДЌioje, paДЌioje istorinio pastato ЕЎirdyje, tvyrojo didinga storЕі akmeniniЕі sienЕі tyla, prie kurios prisidД—jo ir vieЕЎai nematomi moksliniai tyrimai.
Anžė kiek nustebo tarpduryje pasirodžius Helenai Naitli – muziejaus kuratorei, kuri paprastai šiuo dienos metu viršuje būdavo užsiėmusi su lankytojais. Anžės dėmesį patraukė neramus bendradarbės veidas.
– Helena, ar viskas gerai? Gal kas nors atsitiko?
– Brangioji, nė nežinau, kaip tau pasakyti.
Helenos veidas buvo blyЕЎkesnis nei ДЇprastai ir AnЕѕД—s ЕЎirdis nemaloniai suspurdД—jo. GreiДЌiausiai vД—l mama kД… nors iЕЎkrД—tД—. PaskutiniЕі ЕЎeЕЎiЕі mД—nesiЕі ДЇvykiai taip paveikД— GeinorД… Litlvud, kad AnЕѕД— net bijodavo palikti mamД… vienД… namuose.
– Kas atsitiko?
– Kai kas nori su tavimi susitikti.
AnЕѕД— atsargiai padД—jo senovinДЇ molinДЇ puodД…, kurДЇ apЕѕiЕ«rinД—jo, ir su raЕЎikliu rankoje atsikД—lД— nuo kД—dД—s.
– Apgailestauju, jei tai ir vėl mano mama, – tarė ji kimiu balsu ir pasitaisiusi akinius bei baltą švarkelį žengė link kuratorės. – Pastarieji šeši mėnesiai jai buvo labai sunkūs. Aš nuolat sakau, kad negalima čia ateiti neperspėjus.
– Tai ne tavo motina, – kuratorė nervingai kostelėjo ir tai dar labiau pakurstė Anžės nerimą.
Jei ne mama, tikriausiai vД—l iЕЎkilo lД—ЕЎЕі klausimas. Mokslinio darbuotojo pareigos visada buvo nesaugios, menkai atlyginamos. Staiga jД… apniko baimД—. Kaip reikД—s verstis netekus darbo? AnЕѕД— jau ketino paraginti kolegД™, bet staiga laiptinД—je pasigirdo vyriЕЎki Еѕingsniai. Pro duris nelaukdamas kvietimo ДЇД—jo vyras.
Anžės dėmesį prikaustė šaltas vyro veido tvirtumas ir tobulumas – jis priminė vieną iš graikų dievų. Mintys skriejo viena po kitos, kai ji tyrinėjo tobulą jo sudėjimą, vyriškus veido bruožus ir atletišką, tvirtą kūną. Visi kažkada skaityti graikų mitai pralėkė galvoje, vaizduotėje stojo apnuogintas torsas, raumenys, tviskantys prakaitu nuo fizinės įtampos kovojant su Minotauru ar kitu padaru, tuo metu kokia nors bejėgė moteriška būtybė guli ant žemės surakinta grandinėmis ir laukia išvadavimo.
− Daktare Litlvud? Anže! − aštrus Helenos balsas išblaškė šią viziją. Mintyse ji nusipurtė primindama sau, kad rėmėjai nesitiki sutikti užsisvajojusių archeologių. O šis – neabejotinai labai svarbus asmuo. Jis tiesiog spinduliavo pasitikėjimu ir savo asmens reikšmės suvokimu. Žvilgsnis nuslydo prie dviejų tarpduryje už šio graiko įsikūrusių vyrų. Jie atrodė pagarbūs ir akyli. Anžė pajuto, koks jis įtakingas. Greičiausiai ketina paaukoti nemažą sumą muziejui. Ir nors mieliau būtų tęsusi savo tyrimą, suvokė, kad jos tarnybą išlaiko tik tokie dosnūs asmenys ir organizacijos. Helena Naitli, žinoma, tikėjosi, kad Anžė deramai atstovaus muziejui ir padarys gerą įspūdį. Nugalėjusi įgimtą drovumą ir atmetusi mintį, kad tokie vyrai niekada dukart nepažvelgia į tokias moteris kaip ji, Anžė žengė į priekį.
Nesvarbu, kad ji visai ne grakЕЎti graЕѕuolД—. AnЕѕД— geriausiai iЕЎ viso kurso baigД— universitetД…, be to, laisvai kalba penkiomis kalbomis, iЕЎ jЕі lotynЕі ir graikЕі. Tad jei ЕЎis Еѕmogus nori paaukoti muziejui, kaip tik ЕЎios savybД—s turД—tЕі jДЇ sudominti.