Rizikuojant viskuo
Michelle Reid
JausmЕі egzotika
Šis bebaimis mergišius tikrai turi, ką prarasti…
Frankui Toliui gyvenimas – tai žaidimų aikštelė, nuolatinės lenktynės greitaisiais kateriais žydrojoje Viduržemio jūroje. Kai esi turtingas ir garsus, pinigai nėra siektinas tikslas… tad bala nematė pasekmių! Tačiau kartą rizika vis dėlto viršijo kainą…
Aistringo susiЕѕavД—jimo akimirkД… Frankas uЕѕmovД— Leksei Hamilton ant pirЕЎto prabangЕі ЕѕiedД…, bet jЕі bendras gyvenimas tetruko vos kelis mД—nesius. Dabar nutrЕ«ktgalviЕЎkas Franko gyvenimas atsisuko prieЕЎ jДЇ patДЇ, ir jis rizikuos viskuo, kad tik susigrД…ЕѕintЕі tai, ko labiausiai trokЕЎta!
Reid Michelle
Rizikuojant viskuo
PradЕѕia
Tarp žiūrovų aidėjo vilties ir jaudulio šurmulys – visi su nekantrumu laukė, ar bus paskelbtas lenktynių startas. Frenkas Tolis su lenktynininko apranga ir šalmu po pažastimi stovėjo Baltosios juostos komandos palapinėje ir, laukdamas organizatorių sprendimo, įdėmiai stebėjo monitorių. Vėjas tebekilo ir, dar visai neseniai buvusi lygi ir rami, Viduržemio jūra ėmė šiauštis ir grėsmingai banguoti. Vėjo greičiui siekiant šešiasdešimt metrų per sekundę, toli gražu ne idealios sąlygos lenktyniauti sunkiai valdomais kateriais.
– Ką manai? – priėjęs prie Frenko, paklausė jo kolega Markas Klementė.
Frenkas gЕ«ЕѕtelД—jo peДЌiais. NerimД… jam kД—lД— ne oro sД…lygos, o Marko pasiryЕѕimas ЕЎiandien plaukti drauge su juo.
– Tikrai jautiesi pasirengęs šiam iššūkiui? – nenuleisdamas akių nuo monitoriaus, ramiu balsu paklausė jis.
Markas nekantriai iЕЎkvД—pД—.
– Frenkai, jeigu nenori, kad plaukčiau, taip, po galais, ir sakyk.
KlausimД… Frenkas uЕѕdavД— ne be prieЕѕasties. Markas atrodД— ДЇsitempД™s, suirzД™s ir sunerimД™s. VisД… valandД… Еѕingsniavo po palapinД™ ir atЕѕariai atkirtinД—jo kiekvienam, kuris prie jo prieidavo. Dabar taip pat elgД—si ir su Frenku. O tokia bЕ«sena ne itin pritiko, ruoЕЎiantis stoti uЕѕ galingo katerio vairo.
– Frenkai, gal pamiršai, kad pusė Baltosios juostos priklauso man, net jei ir esi projektavimo bei statybos genijus?
Susierzinimas Marko balse privertД— FrenkД… tvirДЌiau sukД…sti dantis, kad nepasakytЕі to, ko vД—liau gailД—tЕіsi. Taip, abu buvo Baltosios juostos bendraturДЌiai ir per pastaruosius penkerius metus lenktyniavo vienodais kateriais ir vД—liava. Bet per pastaruosius trejus metus ДЇ tД… patДЇ katerДЇ lips pirmД… kartД…. Pagaliau Frenkas, pasidavД™s spaudimui, sutiko leisti Markui sД—sti ЕЎalia.
Kodėl taip pasielgė? O gi todėl, kad čempionato baigtį turėjo nulemti būtent šios paskutinės sezono lenktynės, o antrasis vairuotojas vakar susirgo gripu. Kai ant kortos buvo pastatyta tiek daug, į Andželo vietą reikėjo rinktis geriausią – Marką. Frenkas manė, kad dviem profesionalams neturėtų būti sunku iškelti profesinius interesus aukščiau asmeninės nesantaikos. Visgi šiandienos Marko elgesys jo lūkesčių nepateisino – kolega toli gražu neatrodė kaip įprastai atsipalaidavęs ir ramus.
– Buvome geri draugai, – sušnypštė Markas. – Beveik visą gyvenimą mus siejo artima bičiulystė. Bet padariau vieną menką klaidelę, ir tu…
– Permiegojimas su mano žmona nebuvo menka klaidelė.
Frenko ЕѕodЕѕiai tarsi ЕЎalto vД—jo gЕ«sis prasibrovД— iki pat Marko odos. Jis giliai ДЇtraukД— ДЇ plauДЌius plЕ«stelД—jusio ЕЎalДЌio.
– Tada Leksė dar nebuvo tavo žmona.
– Ne. – Pirmą kartą nuo pokalbio pradžios Frenkas atsisuko į partnerį. Jie buvo vienodo ūgio, liekno sudėjimo, vienodo amžiaus ir tautybės, tačiau panašumai tuo ir baigėsi. Markas buvo šviesiaplaukis mėlynakis, o Frenkas – tamsių plaukų, rudų akių, net jo elgesys dvelkė niūrumu. – Bet tu buvai mano geriausias draugas.
Markas kiek ДЇmanydamas stengД—si atlaikyti draugo ЕѕvilgsnДЇ. Kelias sekundes jo ЕЎirdyje kovojo atgaila ir susierzinimas, paskui jis atsiduso ir nusuko akis.
– O jeigu pasakyčiau, kad nieko nenutiko? – netikėtai prakalbo jis. – Jeigu p