Pavojingas loЕЎimas
Jennifer Lewis
Aistra
Trapi riba tarp aistros ir… apgaulės
Susipažinkite su Konstancija Alen. Ji dalykiška, principinga ir pareiginga. Jai pavesta patikrinti, ar kazino Nauja pradžia neslepia mokesčių. Jei tinkamai atliks šią užduotį, Konstancija gali būti net paaukštinta… Tačiau atsiduoti vien darbui sunku, kai dėmesį blaško seksualus kazino savininkas. Juo labiau, kai esi taip išsiilgusi meilės! Pasidavusi Džono Ferveterio vilionėms Konstancija rizikuoja netekti darbo ir paminti visus savo principus.
DЕѕonas Ferveteris nesitikД—jo, jog lengvas flirtas su Еѕavia finansЕі eksperte ДЇsisiЕ«buos taip greitai. Kaip klostysis ЕЎis tarnybinis romanas, kai Konstancija ДЇrodys, jog kazino sukДЌiaujama?
Jennifer Lewis
Pavojingas loЕЎimas
Pirmas skyrius
– Kuo greičiau jos atsikratyk. Ji pavojinga.
DЕѕonas Ferveteris rЕ«sДЌiai paЕѕvelgД— ДЇ dД—dД™.
– Visai išprotėjai. Liaukis įtarinėti, jog visi tik ir nori tave pričiupti.
Džonas nenorėjo to pripažinti, bet jis taip pat sunerimo sužinojęs, jog Indėnų reikalų biuras atsiųs buhalterę patikrinti Naujos pradžios sąskaitų. Jis nužvelgė didžiulį viešbučio vestibiulį ir kazino. Malonūs darbuotojai, spindinčios marmurinės grindys ir didžiuliai odiniai minkštasuoliai, ant kurių ilsisi patenkinti klientai. Džonas tiesiog dievino šią vietą ir išmanė visas verslo subtilybes. Bet…
– Džonai, tu puikiai žinai, jog Amerikos vyriausybės atstovai nemėgsta indėnų.
– Man pavyko su jais susitarti. Jie mus oficialiai pripažino. Juk tau pavyko sukurti savo verslą, tiesa? Atsipalaiduok, Donai. Tai tiesiog įprastas auditas.
– Pasitiki savimi, nes baigei Harvardo universitetą ir užsidirbai šiek tiek pinigų. Tačiau valdininkai tave laiko paprastu indėnu, norinčiu apiplėšti jų šalį.
DЕѕonas ne juokais ДЇtЕ«Еѕo.
– Juk mes nieko neapvogėme. Žinai, kalbi kaip nevykėlis žurnalistas. Mes įrodysime, jog viską pasiekėme sunkiu darbu. Beje, kur ji? Šįvakar dar turiu susitikti su namo rangovu.
Staiga prasivД—rД— pagrindinД—s durys ir pro jas ДЇД—jo jaunutД— mergina. DЕѕonas dirstelД—jo ДЇ laikrodДЇ.
– Lažinuosi, jog tai ji, – pasakė Džono dėdė, pastebėjęs merginos rankose lagaminėlį.
– Juokauji? Vargu ar ši mergina jau turi teisę balsuoti rinkimuose. – Nepažįstamosios akis dengė saulės akiniai. Ji stovėjo vestibiulyje ir atrodė sutrikusi.
– Pamėgink jai įsiteikti, – sūnėnui į ausį sušnabždėjo Donas. – Įrodyk jai, jog Ferveteris neprarado įgimto žavesio.
– Išsikraustei iš proto? – žvelgdamas į žavią merginą atkirto Džonas. Ji priėjo prie registratūros ir netrukus registratorė pirštu parodė į Džoną. – Taip, tai tikrai buhalterė.
– Kalbu visiškai rimtai. Tu tik pažvelk į ją. Greičiausiai ji dar nesibučiavo su jokiu vyru, – sukuždėjo Donas. – Suviliok ją. Tegu pameta dėl tavęs galvą. Galbūt taip mums pavyks jos atsikratyti.
DЕѕonas ЕЎyptelД—jo, atsistojo, priД—jo prie merginos ir iЕЎtiesД— rankД….
– Aš Džonas Ferveteris. Tu tikriausiai Konstancija Alen.
DЕѕonas paspaudД— maЕѕД… Konstancijos delnД…. Mergina ЕЎiek tiek virpД—jo, atrodД— sutrikusi.
– Sveiki, pone Ferveteri.
– Gali mane vadinti Džonu.
Konstancija segД—jo laisvД… mД—lynД… sijonД… ir dД—vД—jo rusvД… palaidinД™. Plaukai buvo susukti ДЇ netvarkingД… kuodД…. IЕЎ arti ji atrodД— dar jaunesnД— ir graЕѕesnД—.
– Atsiprašau, jog vėluoju. Oro uoste supainiojau vartus.
– Viskas gerai. Ar prieš tai esi buvusi Masačusetse?
– Ne, tai pirmas kartas.
– Sveika atvykusi į nuostabią indėnų žemę. – Daugelis žmonių manė, jog taip sakyti nebemadinga, bet Džonui tokie žodžiai teikė pasididžiavimą. – Norėtum išgerti?
– Jokiu būdu! Norėjau pasakyti, ne, ačiū. – Konstancija pažvelgė į barą. Atrodė tokia išsigandusi, lyg Džonas ką tik būtų įbrukęs į rankas taurę viskio ir liepęs ją išgerti iki dugno.
– TurД—jau galvoje, arbatos ar kavos.В