Moteris, turinti praeitДЇ
Kim Lawrence
JausmЕі egzotika
Gražuolės Nevės Makleod gyvenimą temdo gėdingas praeities įvykis. Bulvariniai laikraščiai su pasimėgavimu priklijavo jai Raudonosios Našlės etiketę, ir niekas nesivargina sužinoti tiesos…
Visa ši sumaištis tęsiasi iki tol, kol Nevė gelbėdama savo įdukrą atsiduria pūgos apsiaustoje trobelėje su aistringuoju italu Severu Konstanza. Finansų magnatas susižavi Neve nieko nenutuokdamas apie jos nepadorią praeitį – jis tik žino, kad jos dabartis tyra.
Kim Lawrence
Moteris, turinti praeitДЇ
Pirmas skyrius
Nevė, bandydama išvengti susidūrimo, iškėlė puodelius aukštyn ir lyg atsiprašydama nusišypsojo, kai bandė apeiti didelę, triukšmingą šeimą, susėdusią aplink stalą. Viena iš sėdinčiųjų patraukė iš kelio rankinę. Nevė nenustojo akimis dairytis Hanos – ten, kur ją paliko, jos jau nebebuvo.
Ji pripaЕѕino sau, kad prieЕЎ nueidama parneЕЎti karЕЎtЕі gД—rimЕі padarД— klaidД… pasakiusi Niekur neik.
Tada lengvai atsiduso ir pagalvojo: Kada gi aЕЎ pasimokysiu?
Bet koks, nors ir menkiausias nurodymas, ir ji gali būti tikra – Hana pasielgs priešingai. Galimybė, kad per šį trumpą laikotarpį jos gali suartėti, niekada neatrodė tikėtina, tačiau šią akimirką ji net kėlė juoką.
NevД— stabtelД—jo, akimis perbД—go sausakimЕЎД… patalpД…. Д® jД… stebeilijo ЕѕmonД—s, tokie pat uЕѕstrigД™ keliautojai, radД™ prieglobstДЇ atokioje pakelД—s uЕѕeigoje. NevД—s Еѕvilgsnis nuklydo ЕЎvininio lango link ir ji sudrebД—jo; pЕ«ga, dД—l kurios sinoptikai nerimavo ir kuri sustabdД— visД… VakarЕі gyvenimД…, nesilpo.
Ji įkvėpė, leido kažkam prasibrauti pro šalį ir akies krašteliu pastebėjo blykstelint mėlyną spalvą. Ryškiai mėlynos plaukų sruogos išsidraikiusios blizgiuose tamsiuose plaukuose – tai jos podukra, patogiai įsitaisiusi ant medinio suoliuko prie lango.
NevД— giliai, lД—tai ДЇkvД—pД— ir pamojavo jai. Galiausiai jai pavyko prasibrauti nieko nenudeginus karЕЎtu gД—rimu.
– Puiku, tau pavyko rasti geresnes vietas, – kaip galima nerūpestingiau tarė Nevė. – Maniau, kad pamečiau tave, – pridūrė ji, pastatė puodelius su kakava ant palangės šalia kvapnių hiacintų ir nusitraukė kepurę nuo kaštoninių garbanotų plaukų.
Papurčiusi plaukus, leido sruogoms nepastebimai išsilaisvinti iš megztinio apykaklės. Nusivilko švarką – malkomis kūrenama krosnelė sušildė visą patalpą.
– Pagalvojau, kad kakava, pagardinta grietinėle ir zefyrais, padės greičiau sušilti. Negalėjau atsispirti. – Bandymas būti draugiškai net sau atrodė mažai įtikinamas ir šiek tiek beviltiškas.
Be abejo, Hana pamanė tą patį. Nevės podukra su panieka pažvelgė į ją – taip, Nevės manymu, gali žiūrėti tik paaugliai – gūžtelėjo ir nekreipdama dėmesio į gėrimą vėptelėjo:
– Ar bent nutuoki, kiek kalorijų yra šiame gėrime? Turėtum būti stora kaip kiaulė.
Taigi karo zonoje jokios ramybД—s.
Nevė nusišypsojo ir ėmė svarstyti, ar papildomi dvidešimt svarų priverstų Haną jos mažiau nemėgti. Greičiausiai ne. Be to, tai būtų sudėtinga – nepaisant to, kiek ir ko valgo, jos figūra išlieka itin liekna. Ji akimirksniu iškeistų berniukišką figūrą į moteriškus išlinkimus, tačiau, matyt, tai nelemta.
NevД— atsisД—do, o Hana, vengdama bet kokio fizinio kontakto, pasitraukД— kuo toliau. NevД— liovД—si ЕЎypsojusis, leido pailsД—ti ДЇsitempusiems veido raumenims.
– Paklausyk, nesijaudink, esu tikra, kad greitai nustos snigti.
TaДЌiau nesimatД— jokiЕі ЕѕenklЕі, jog taip nutiks, tad kuriam laikui jos ДЌia visiЕЎkai ДЇstrigo. NevД— nuЕѕvelgД— perpildytД… barД… ir pripaЕѕino, kad esama ir blogesniЕі vietЕі, pavyzdЕѕiui, lauke, snieguotoje Devono dykynД—je. Ji krЕ«ptelД—jo ir dar kartД… ЕѕvilgtelД—jo pro rЕ«ke skendintДЇ langД…. Ne taip jau blogai.
Nevė atšoko ir susidūrė su Hana bei jos blizgiais tamsiais plaukais su mėlynomis sruogelėmis – tai dėl jų ji paskutinį kartą privalėjo atvykti į Devono mokyklą.
NevД— pak