Nepaprastas meilД—s romanas

Maureen Child

Aistra

DД—l meilД—s nebuvo tartasi

Džordžija Peidž sutinka tekėti už Šono Konelio, nors žino, kad tai tikra beprotybė. Vis dėlto suvaidinti milijardieriaus sužadėtinę neturėtų būti labai sudėtinga. Bent iki tol, kol jo motinos sveikata pasitaisys. Ji tikrai atsilaikys prieš šio vyro kerus… tai kas, kad jis nuodėmingai patrauklus ir nustabiai vaidina atsidavusį mylimąjį.

Viskas atrodo taip paprasta, kol suvaidinti buДЌiniai ir apsimestinai ЕЎvelnЕ«s prisilietimai nuveda per toli. Ten, kur jie neketino atsidurti.

Maureen Child

Nepaprastas meilД—s romanas

Pirmas skyrius

– Vardan viso, kas šventa, nestumk! – Šonas Konolis viena akimi susirūpinusiu žvilgsniu žiūrėjo pro užpakalinio matymo veidrodėlį, kita – stebėjo priešais jį besidriekiantį vingiuotą kelią. Ir kodėl, po velnių, kaip tik jis turi vežti į ligoninę?

– Šonai, tiesiog stebėk kelią ir vairuok, – galinėje sėdynėje sėdintis pusbrolis Ronanas išreiškė nepasitenkinimą. Viena ranka apkabinęs savo nėščią žmoną, stipriai, nepaisant saugos diržų, spaudė prie savęs.

– Jis teisus, – pritarė Džordžija Peidž, sėdinti keleivio sėdynėje. – Šonai, tiesiog vairuok. – Ji pusiau atsisuko, kad pasižiūrėtų atgal. – Laikykis, Laura, – pasakė seseriai. – Greitai būsime.

– Žinote, galite visi nusiraminti, – atrėmė Laura. – Neketinu gimdyti automobilyje.

– Dieve, būk malonus! – Šonas sumurmėjo ir paspaudė automobilio akceleratorių.

Dar niekada gyvenime jis neturД—jo prieЕѕasties keikti siaurЕі, vingiuotЕі gimtosios Airijos keliЕі. TaДЌiau ЕЎДЇ vakarД… tenorД—jo, kad beveik trisdeЕЎimties kilometrЕі kelias iki Vestporto ligoninД—s bЕ«tЕі tiesi autostrada.

– Tu nepadedi, – mestelėjusi žvilgsnį į Šoną sumurmėjo Džordžija.

– Aš vairuoju, – pasakė jis ir dar kartą pasižiūrėjo į galinio matymo veidrodėlį, kaip tik tada, kai Lauros veidas persikreipė iš skausmo.

Ji sudejavo ir Е onas sugrieЕѕД— dantimis. Д®prastД… panikД…, kuriД… vyras jauДЌia matydamas gimdanДЌiД… moterДЇ, didino tai, kad jo pusbrolis buvo pusiau susijaudinД™s, pusiau piktas, nes nerimavo dД—l dievinamos Еѕmonos. Viena Е ono pusД— pavydД—jo Ronanui, kai tuo tarpu didesnД— jo dalis laikД—si atokiau ir niurnД—jo: Taip, Ronanai, jau geriau tu nei aЕЎ.

Keista, kaip gali susikomplikuoti žmogaus gyvenimas, kai jis nustoja kreipti į jį dėmesį. Beveik prieš metus jiedu su pusbroliu Ronanu buvo laimingi viengungiai ir tikėjosi tokie išlikti. Dabar Ronanas vedęs, greitai taps tėvu, o Šonas – pilnai įtrauktas į kitos, naujos, Konolių kartos gimimo procesą. Jis ir Ronanas gyveno vienas nuo kito vos kelios minutės kelio, ir juodu užaugo labiau broliai nei pusbroliai.

– Gal gali važiuoti greičiau? – pasilenkusi prie Šono sušnibždėjo Džordžija.

Tai Lauros sesuo. DЕѕordЕѕija buvo sumani, ЕЎiek tiek ciniЕЎka graЕѕi moteris, uЕѕvaldЕѕiusi Е ono protД… ir nuo pat pradЕѕiЕі jДЇ suЕѕavД—jusi. Visgi iki ЕЎiol jam pavykdavo iЕЎlaikyti atstumД…. PadД—tis susikomplikuotЕі, jei tik susidД—tЕі su DЕѕordЕѕija PeidЕѕ. DД—l to, kad jos sesuo iЕЎtekД—jo uЕѕ jo pusbrolio, o Ronanas staiga tapo nesveikai globД—jiЕЎkas moterЕі, uЕѕ kurias manosi esД…s atsakingas, atЕѕvilgiu.

Kaip vyrui, didesnę gyvenimo dalį praleidusiam mėgaujantis nesuskaičiuojamų moterų draugija, tai, po velnių, gana senamadiška. Vis dėlto Šonas džiaugėsi, kad Džordžija yra šalia. Jei ne dėl ko kito, tai bent dėl jos sveiko proto – Džordžija ir Šonas bent jau turi vienas kitą ir jis jautėsi už tai dėkingas.

Е onas greitai ЕѕvilgtelД—jo ir tyliai tarД—:

– Jei naktį šiais keliais važiuosiu greičiau, mums visiems prireiks vietos ligoninėje.

– Esi teisus. – Džordžija nukreipė žvilgsnį į priešais besidriekiantį kelią ir pasilenkė priekin lyg valios pastangomis bandytų priversti automobilį judėti greičiau.

Ką gi, – tarė sau Šonas. – Tik Džordžija Peidž ga