Parduota nuotaka
Sandra Marton
JausmЕі egzotika
Trijų knygų serija „Šeichų magnatai“. Antra knyga
Šeichas Khalilis al Kadaras privalo palydėti karštakošę Lailą Alison pas sužadėtinį. Tačiau vyras, už kurio ji verčiama tekėti, merginai kelia vien pasibjaurėjimą. Khalilis pasiūlo Lailai išeitį – tapti jo nuotaka. Vis dėlto įbauginta mergina ilgai dvejoja: šeichas Khalilis – gražus, bet ir nepaprastai valdingas.
Sandra Marton
Parduota nuotaka
PIRMAS SKYRIUS
StovД—damas terasoje, atsiverianДЌioje iЕЎ didЕѕiosios pokyliЕі salД—s, jis ЕѕiЕ«rД—jo ДЇ tuЕЎДЌiД… paplЕ«dimДЇ ir jЕ«rД…. ЕЅvaigЕѕdЕѕiЕі mirganДЌioje padangД—je kabД—jo mД—nulio pjautuvas, panaЕЎus ДЇ rytietiЕЎkД… dramblio kaulo kardД…. Pro atdaras duris girdД—josi smagЕ«s pokalbiai, liejosi muzika, o jis stovД—jo vienas. VieniЕЎas ir piktas.
Nakties oras buvo ЕЎvelnus, vaizdas kerintis, bet Khalilis atvaЕѕiavo ДЇ AlancharД… verslo reikalais, ne ieЕЎkoti malonumЕі. Tik apie verslД… kol kas niekas nД— neuЕѕsiminД—.
Visa aplinka jam buvo puikiai pažįstama: didžiuliai maurų rūmai, baltas smėlis, beribė jūra. Čia, Alancharoje, šiuose rūmuose, jis gimė. Kad atliktų pareigą. Legendos pasakoja, jog jo giminė – sena kaip jūra, amžina kaip dykuma. Kažkada ši šalis buvo užkariautoja, o dabar grumiasi dėl išlikimo visiškai pasikeitusiame pasaulyje.
Khalilis visada mylД—s ЕЎiД… ЕЎiurkЕЎtaus groЕѕio ЕѕemД™, bet gyvens Niujorke, kur praleido jau deЕЎimtmetДЇ.
DailЕі vyriЕЎkЕі bruoЕѕЕі veidД… aptemdД— pykДЌio ЕЎeЕЎД—lis.
Khalilis atskrido ankstyvД… rytД…, iЕЎkviestas, kaip sakД— tД—vas, dД—l neatidД—liotino reikalo. KvietimД… gavo labai nepatogiu laiku, bet manД— turДЇs rodyti pagarbД… vyresniajam, nors ir nepritarД— seniems paproДЌiams.
Jo tД—vas buvo sultonas, tad kvietimas atrodД— dar svarbesnis.
Perskaitęs elektroninį laišką, Khalilis tyliai nusikeikė, tada paskambino susitarti dėl asmeninio lėktuvo ir išskrido palikęs milijoninį sandorį ant stalo ir naują meilužę lovoje. Po keleto valandų išlipo iš lėktuvo pasirengęs viskam…
Namai jДЇ pasitiko taip, tarsi bЕ«tЕі grДЇЕѕД™s tiesiog pavieЕЎД—ti.
Е eichas Khalilis al Kadaras, Alancharos kronprincas, savo tautos gynД—jas, LiЕ«to ir Kalavijo sosto ДЇpД—dinis, ir, kiek paДЌiam Еѕinoma, kokio tuzino kitЕі titulЕі savininkas, susigrЕ«do rankas ДЇ kelniЕі kiЕЎenes ir atsiduso.
TД—vas, kaip paprastai, ЕЎiltai jДЇ pasveikino.
– Nuostabu, mano sūnau, – pasakė. – Neužgaišai kelyje.
– Žinoma, neužgaišau, tėve, – atsiliepė Khalilis. – Prašei kuo skubiau grįžti.
– Taip, tikrai, – sultonas linktelėjo, kai viena meilužė pasislinko arčiau ir kažką sušnabždėjo, tada paplojo Khaliliui per petį. – Bet kaip tik dabar turiu verslo reikalų.
– O kaipgi tas skubusis reikalas?
– Truputį vėliau, – tarė sultonas ir išskubėjo.
Minutės virto valandomis, o smalsumas – nekantrumu. Khalilis virė pykčiu, susierzinęs vaikštinėjo iš kampo į kampą. Nuotaika dar labiau subjuro, kai vėlyvą popietę tėvo asmeninis sekretorius pabeldė į kambario duris ir pranešė, kad sultonas su juo susitiks per šiandienos iškilmingus pietus.
Vien nuo ЕЎios minties gali surakinti Еѕandikaulius.
Negi apie skubius reikalus kalbamasi aplinkui sukiojantis dviem ЕЎimtams ЕѕmoniЕі?
Khalilis stengėsi būti malonus, bet jautė, kaip kantrybė senka. Galiausiai atsiprašė svečių ir išėjo į terasą. Pažvelgęs į laikrodį, ėmė žingsniuoti po ją galvodamas, kas, po velnių, čia dedasi, ir…
Kas ten?
IЕЎ rЕ«mЕі ЕЎeЕЎД—lio iЕЎniro figЕ«ra ir nuskubД—jo prie jЕ«ros. Khalilis susiraukД—. Kas ДЌia galД—tЕі bЕ«ti? VД—lus metas. Negana to, teritorija privati, skirta tik sultono namiЕЎkiams, atidЕѕiai saugoma.
Kas nors iš svečių? Ne. Žmogus vilkėjo dželabą [Viršutinis arabų vyrų drabužis. (Čia ir toliau – vert. past.)] su gobtuvu. Vyrišką drabužį. Bet vyrai šį vakarą dėvi tamsius smokingus.
Kha