Nebijok norД—ti daugiau

Abby Green

JausmЕі egzotikaKraujo broliai #1

Trijų knygų serija „Kraujo broliai“. Pirma knyga.

Ji gali viską pakeisti…

Rafaelis Falkonė asmeninį gyvenimą ir verslą valdo negailestingai ir šaltai. Siekdamas tik geriausio rezultato net nesuabejoja savo sprendimu į kompaniją pasikviesti genialią inžinierę Samantą Rurk. O tai, kad juos sieja ne itin maloni praeitis, – smulkmena.

Seksualus italiЕЎkas akcentas verДЌia jos odД… ЕЎiurpti, ir ne tik todД—l, kad Samanta vis dar beprotiЕЎkai geidЕѕia jo prisilietimЕі. Paslaptis, kuriД… ji saugo, gali negrДЇЕѕtamai pakeisti Rafaelio gyvenimД….

Abby Green

Nebijok norД—ti daugiau

Prologas

Rafaelis Falkonė žvelgė į karstą, nuleistą į kapo duobę. Karsto antvožas buvo apibertas žemės grumsteliais bei gėlių žiedais, kuriuos atsisveikindami paliko draugai ir pažįstami. Keletas jų – nepaprastai nuliūdę vyrai. Matyt, ne veltui sklido gandai, kad trečią kartą ištekėjusi gražuolė Esperansa Christakos turėjo dar ir meilužių.

Rafaelio ЕЎirdyje virД— prieЕЎtaringi jausmai, o dar jis sielvartavo dД—l motinos mirties. NegalД—tЕі pasakyti, kad jiedu bЕ«tЕі buvД™ labai artimi; motina visada atrodД— nepasiekiama, nuolat svajingai susimД…sДЌiusi. Be to, buvo graЕѕi. Tokia graЕѕi, kad tД—vas vos neiЕЎprotД—jo iЕЎ sielvarto, kai jinai jДЇ paliko.

Moteris, gebД—jusi sutrypti subrendusiЕі vyrЕі orumД… ir suЕѕlugdyti jЕі asmenybД™. Jam paДЌiam niekada nieko panaЕЎaus nenutiks. Rafaelis buvo atsidavД™s vien darbui ir FalkonД—s automobiliЕі imperijos rekonstrukcijai. GraЕѕios moterys tebuvo maloni pramoga, tik tiek. NД— viena Rafaelio meiluЕѕiЕі niekada neturД—jo jokiЕі iliuzijЕі ir tegalД—jo tikД—tis nebent trumpД… laikД… pasimД—gauti jo draugija.

Dėl tokios savikliovos ėmė priekaištauti sąžinė – kadaise juk turėjo meilužę beveik privertusią jį apsispręsti, tačiau jis liovėsi galvojęs apie tą nutikimą… Daugiau tai nepasikartos.

Rafaelio ДЇbrolis, Aleksijus Christakos, atsigrД™ЕѕД— ДЇ jДЇ ir priverstinai nusiЕЎypsojo. Kaip visada Rafaeliui Д—mД— mausti krЕ«tinД—je. Jis mylД—jo ДЇbrolДЇ nuo pat jo gimimo, taДЌiau jЕіdviejЕі santykiai nebuvo itin sklandЕ«s. Rafaeliui buvo sunku stebД—ti, kaip ДЇbrolis auga nepatirdamas nД— menkiausiЕі abejoniЕі dД—l tД—vo sД—kmД—s bei paramos. Kaip tai skyrД—si nuo to, kД… Rafaeliui teko patirti iЕЎ savo tikrojo tД—vo. IlgД… laikД… vyras jautД— apmaudД… dar ir dД—l neslepiamo ДЇtД—vio neprielankumo posЕ«niui.

Broliai pasisuko ir nuД—jo tolyn nuo kapo duobД—s, kiekvienas paskendД™s savose mintyse. Abu sЕ«nЕ«s iЕЎ motinos buvo paveldД—jД™ savitas Еѕalios spalvos akis, nors Aleksijaus buvo auksinio atspalvio, o Rafaelio neДЇprastai ЕЎviesiai Еѕalios. Rafaelio plaukai buvo tankesni ir veikiau tamsiai rudi palyginti su ДЇbrolio trumpai kirptais juodmedЕѕio spalvos.

Ir vienas, ir kitas buvo daugiau nei šešių pėdų ūgio, nors vienas jų buvo kiek aukštesnis. Rafaelis buvo stambaus sudėjimo ir stiprus. Aleksijus – lygiai toks pat stiprus, tik lieknesnis. Šiandien Rafaelio tvirtą smakrą dengė tamsūs barzdos šeriai, ir kai jiedu sustojo prie savo automobilių, Aleksijui tai nepraslydo pro akis ir jis su ironija pastebėjo:

– Ar negalėjai nusiskusti eidamas į laidotuves?

Д®tampa, kuriД… Rafaelis jautД— stovД—damas prie kapo duobД—s, pamaЕѕu Д—mД— slЕ«gti. Vyras tramdД— norД… gintis, nenorД—jo pasirodyti silpnas, atsisuko veidu ДЇ brolДЇ ir ryЕѕtingai blykstelД—jД™s akimis lД—tai tarД—:

– Pavėlavau atsikelti.

Nevaliojo paaiЕЎkinti Aleksijui, kaip troЕЎko nors ЕЎiokios tokios atvangos nuo tos nenustygstanДЌios moters, nebenorД—jo galvoti, kaip jДЇ paveikД— motinos mirtis. NenorД—jo pasakoti, kad dД—l jos mirties atgijo ryЕЎkЕ«s prisiminimai, kaip prieЕЎ daugelДЇ metЕі motina iЕЎД—jo iЕЎ namЕі ir paliko tД—vД… visiЕЎkai palЕ«ЕѕusДЇ. Net ir dabar tД—vas tebejautД— kartД—lДЇ ir nusprendД— neiti ДЇ buvusios Еѕmonos laidotuves, nepaisД— nД— Rafaelio pastangЕі ДЇkalbД—ti jДЇ, kad atiduotЕі paskutinД™ pagarbД….

Aleksijus nekreipД— dД—mesio ДЇ Rafaelio vidi