Назад к книге «Pažadėta» [Sarah Morgan, Сара Морган]

PaЕѕadД—ta

Sarah Morgan

JausmЕі egzotika

Be apsaugos ДЇЕѕengД—te ДЇ liЕ«to narvД…, princese?

Taškano princesę Leilą tėvas pasmerkia vedyboms su žiauriu pagyvenusiu jų giminaičiu Hasanu, o tai reiškia prievartos kupiną gyvenimą vergovėje. Vienintelis išsigelbėjimas – atsiduoti į didžiausio giminės priešo šeicho Razio Al Zekio rankas. Tėvo mirties vakarą Leila pabėga į dykumą ir susiradusi Razį pasiūlo jam sandorį: santuoką mainais į saugų prieglobstį ir dėl šalies gerovės. Ji taptų jo žmona, o jis – tikruoju Taškano valdovu.

Skubotos vedybos apsaugo princesД™ nuo nekenДЌiamo dД—dД—s, bet netikД—tai kЕ«nД… ir mintis uЕѕvaldЕѕiusi aistra Raziui ДЇ pavojЕі ДЇstumia Leilos ЕЎirdДЇ.

Sarah Morgan

PaЕѕadД—ta

Pirmas skyrius

Persai moko savo sЕ«nus nuo penkeriЕі iki dvideЕЎimties metЕі tik trijЕі dalykЕі: joti, ЕЎaudyti iЕЎ lanko ir sakyti tiesД….

    Iš graikų istoriko Herodoto (maždaug 484–425 m. pr. m. e.) „Istorijos“.

– Ša, patylėk. – Leila delnu užspaudė seseriai burną. – Girdžiu juos ateinant. Jie neturi mūsų aptikti.

Ji gailД—josi, kad nepakako laiko surasti geresnД—s slД—ptuvД—s. Vargu ar galima tikД—tis pasislД—pti uЕѕ ilgЕі aksominiЕі uЕѕuolaidЕі tД—vo asmeniniuose apartamentuose, bet ЕЎiuo metu tai buvo pati saugiausia vieta. Niekas nesugalvos ieЕЎkoti princesiЕі ДЌia. JЕі niekada neДЇleisdavo ДЇ jo miegamД…jДЇ. NeДЇleido netgi ЕЎiandien, tД—vo mirties dienД….

Leila norėjo įsitikinti, kad vyras, kuris vadino save tėvu, yra miręs, guli lovoje ir nesiruošia pašokęs dar kartą nuskriausti jos arba sesers. Ji stovėjo čia pat, pasislėpusi už užuolaidų, ir girdėjo, kaip jis paskutiniu atodūsiu nulėmė jos likimą. Net paskutinėmis minutėmis tėvas neatgailavo dėl veltui praleisto gyvenimo. Jis nepanoro pamatyti savo dukterų, net neliepė perduoti, jog jas myli, ir taip atsilyginti už ilgametį abejingumą. Nė žodeliu neatsiprašė už visas joms padarytas skriaudas. Tik dar kartą, jau paskutinį, ją nuskriaudė… kai visiems laikams nulėmė jos likimą.

Hasanas privalo vesti LeilД…. Tai vienintelis bЕ«das, kad ЕѕmonД—s pripaЕѕintЕі jДЇ TaЕЎkano valdovu.

Klausydamasi ЕѕingsniЕі Leila laikД— uЕѕspaudusi delnu jaunД—lД—s sesers lЕ«pas. Kakta prisilietusi prie uЕѕuolaidЕі uЕѕuodД— dulkiЕі kvapД…. Tamsa trikdД—, Leila sustingo laukdama, kada uЕѕuolaidos prasiskirs, baiminosi, kad menkiausias judesys gali jas iЕЎduoti.

PasislД—pusi uЕѕ prabangaus sunkaus aksomo klosДЌiЕі ji iЕЎgirdo, kaip keli ЕѕmonД—s ДЇД—jo ДЇ kambarДЇ.

– Mes apieškojome rūmus. Jų niekur neradome.

– Jos negalėjo tiesiog išnykti, – pasigirdo šiurkštus lengvai atpažįstamas balsas. Jis buvo Hasano, jos tėvo pusbrolio. Jeigu tėvo paskutinis noras bus išpildytas, Hasanas greitai taps jos jaunikiu. Šešiasdešimties metų senis, valdžios trokštantis netgi labiau nei jos tėvas.

Е iД… siaubingД… praregД—jimo akimirkД… Leila iЕЎvydo savo ateitДЇ, kuri buvo juodesnД— uЕѕ uЕѕuolaidos vidinД™ pusД™. Ji ЕѕiЕ«rД—jo ДЇ tamsД… jausdama delnД… ЕЎildantДЇ sesers kvД—pavimД…, bet pati bijojo net kvД—ptelД—ti, kad neiЕЎduotЕі abiejЕі.

– Mes jas surasime, Hasanai.

– Po kelių valandų jūs kreipsitės į mane jūsų ekscelencija, – atkirto Hasanas. – Ir jums bus geriau, jeigu rasite jas. Apieškokite biblioteką. Vyresnioji dažnai ten lindi. O jaunesnioji… ji pernelyg reiškia savo nuomonę. Išsiųsime į Ameriką ir ji dings – iš akių ir iš atminties. Žmonės ją greitai užmirš. Dar iki aušros aš susituoksiu su vyresniąja. Laimei, ji ramaus būdo. Neturi savo nuomonės ir vargiai prieštaraus.

Jis net nežino mano vardo, – apmirusi pagalvojo Leila, – ką jau kalbėti apie požiūrį į gyvenimą. Ji buvo vyriausia. Ir ramaus būdo. Leila abejojo, ar Hasanas prisimena, kaip ji atrodo, ir ar jam tai svarbu. Juo labiau nerūpi, ko ji nori. Bet tai nerūpėjo ir tėvui. Vienintelis žmogus, kuriam ji rūpi, šiuo metu dreba jos glėbyje.

Jaunesnioji ses