MeilД—s kruizas
Rachel Bailey
Aistra
Niekada nesileisti išblaškomam moters yra auksinė viešbučių magnato Luko Marlou taisyklė, ypač jei ta moteris ką tik paveldėjo pusę velionio jo dėdės kruizinio lainerio. Laivo gydytoja Dela Volš – išimtis. Jos grožis įžiebia Luko geismą ir priverčia pamiršti įtarimus. Vis dėlto jis bet kokia kaina pasiryžęs gauti visas teises valdyti laivą.
Delai šis laivas – prieglobstis. Ji turi tik tris savaites pakeisti Luko nuomonei ir išgelbėti savo namus. Bet prabudusi aistra nukreipia juodu nuo kurso…
Rachel Bailey
MeilД—s kruizas
Pirmas skyrius
Paskutinį kartą pažvelgusi į dangun besistiebiančius Melburno bokštus Dela Volš žengė ant prabangaus kruizinio laivo „Cora Mae“, kurį ji vadino namais, tiltelio.
Pakilusi į denį pastebėjo kostiumuotų žmonių grupelę, susispietusią apie aukštą vyrą, atsukusį jai nugarą. Ji delsė žvilgsniu vertindama minią. Platūs pečiai, tiesi laikysena, šviesūs plaukai, ties sprandu suformuojantys trikampį, – to pakako, kad vyras, stovintis minios viduryje patrauktų ir net išlaikytų moters dėmesį. Šalia jo stovėjo laivo kapitonas, o smalsūs keleiviai iš visų įmanomų kampų slapčiomis sekė jų pokalbį.
Vadinasi, vyras viduryje ir yra jis.
Lukas Marlou, žmogus, kuris netrukus paveldės „Cora Mae“, pasirodė.
Apimta smalsumo Dela įžengė į vestibiulį. Dauguma senųjų įgulos narių, tarp jų ir ji pati, šiandien buvo sukviesti į Patriko Marlou testamento skaitymą ir visų galvose sukosi tas pats klausimas – ką jo sūnėnas ir paveldėtojas Lukas Marlou padarys su laivu ėmęs jį valdyti? Parduos? Pakeis interjerą? Ims kištis į kasdieninių reikalų tvarkymą?
Dela tikriausiai labiausiai domД—josi Luku Marlou, nes iЕЎ Patriko jau iЕЎtisus metus vis iЕЎgirsdavo jo gyvenimo nuotrupЕі. NeДЇtikД—tina, bet apie ЕЎДЇ ЕѕmogЕі ji Еѕino daugiau nei apie kai kuriuos savo draugus.
ArtД—dama prie ЕѕmoniЕі bЕ«relio ji nugirdo kapitonД… TainanД… sakant:
– Tučtuojau apžiūrėsime žaizdą.
Lukas Marlou laikД— iЕЎkД—lД™s rankД…, apvyniotД…, regis, mД—lyna nosinaite.
– Nėra reikalo. Pakišiu po tekančiu vandeniu ir užklijuosiu pleistrą.
Kapitonas pastebД—jo DelД….
– Daktare Volš! Pačiu laiku. Ponas Marlou įsipjovė, gali prireikti kelių siūlių.
Nutaisiusi ЕЎypsenД… ji ЕѕengtelД—jo ДЇ priekДЇ, pasiruoЕЎusi pasiЕ«lyti jam medicininД™ pagalbД… kaip bet kuriam kitam keleiviui, o ne vyrui, kuris netrukus taps jos bosu.
– Laba diena, pone Marlou. Jei seksite paskui mane į medicinos kajutę, apžiūrėsime jūsų ranką.
Jai prabilus Lukas Marlou lėtai atsisuko, plieno pilkumo žvilgsnis tyrinėjo veidą ir galiausiai apsistojo ties akimis. Atrodė, kad oras žaižaruoja ir blykčioja; moters oda pašiurpo. Ar Dela taip jaudinasi dėl to, kad šio vyro rankose jos ateitis? O gal tai dėl puolusį angelą primenančio veido – lyg akmenyje iškalti skruostikauliai, tvirta, tiesi nosis ir jausmingos lūpos – gal šitai nedavė jai ramybės? Kad ir kas tai būtų, tas jausmas jai visai nepatiko, tad nuvijo jį šalin.
– Na, jei jau taip sakote, – mąsliai tarė Lukas Marlou neatitraukdamas nuo jos akių. – Gal tikrai reikės tų siūlių.
Kapitonas patenkintas linktelД—jo.
– Aš pasirūpinsiu jūsų darbuotojais, o laivo ekonomas pasiims jus iš daktarės Volš kabineto, kai tik viskas bus sutvarkyta.
Minia prasiskyrė lyg sulėtintame filme ir Lukas Marlou prisiartino prie daktarės. Jis sustojo taip arti, kad galėjo paliesti. Klausiamai pažvelgė į ją, o moters širdis ėmė stipriai ir padrikai daužytis. Aukšta ir charizmatiška vyro figūra užėmė visą jos regėjimo lauką, lyg užbūrė ir privertė kvėpuoti per greitai…
Šypsena dingo. Negali būti. Ji pasižadėjo daugiau niekada nejusti traukos vyrui. Niekada. O šis netrukus taps jos bosu. Gal nulems jos ateitį. Atsisakydama pasiduoti aklai savo kūno reakcijai Dela atsistojo kuo tiesiau – dabar siekė Luko smakrą – ir vėl nutaisė tą profesionalią