ЕЅavioji belaisvД—

Jane Porter

JausmЕі egzotika

Antrasis trilogijos „Broliai Ferai“ romanas

Šeichas Khalidas Feras išgelbėjo amerikietę Oliviją Mors iš savo šalies priešų rankų. Bet, norėdamas užtikrinti jai laisvę, turėjo paskelbti Oliviją savo sužadėtine… Khalidas laidavo už Oliviją garbe ir vylėsi, kad jo malonėje atsidūrusi svetimšalė nuolankiai vykdys savo pareigą… Taps klusnia jaunamarte.

JANE PORTER

Zavioji belaisve

PROLOGAS

Е eichas Khalidas Feras dar sykДЇ perskaitД— ЕѕinutД™, paliktД… interneto platybД—se.

Vidurio Rytuose dingo amerikietД—

Skubiai reikalinga pagalba. Prieš dvi savaites dingo mano sesuo. Ji vardu Olivija Mors. Jai dvidešimt treji metai, ūgis – metras penkiasdešimt su trupučiu, svoris – 48 kilogramai, šviesiaplaukė, akys mėlynos. Kalba su pietų akcentu ir yra gana drovi. Jei kas yra ją matęs ar žino, kur ji galėtų būti, prašau parašyti arba paskambinti man. Šeima kraustosi iš proto.

Sėdėdamas palapinėje ir laikydamas kompiuterį ant kelių, Khalidas dar sykį permetė žinutę akimis – šeima kraustosi iš proto. Skrandį lyg akmuo užgulė. Jau jis tai tikrai suprato, ką reiškia kraustytis iš proto dėl šeimos nario. Dar atsiminė, kaip jis, vyresnysis brolis, nerado sau vietos dėl seserų. Kadaise turėjo dvi jaunėles seseris ir vieną dieną jų neteko.

Khalidas dar kiek panarЕЎД— internete, kol aptiko visai nesenД… ЕѕinutД™ nuo to paties DЕѕeiko Morso.

Dingo amerikietД—! Jei pastebД—jote ЕЎiД… moterДЇ, praЕЎom nedelsiant paskambinti ar paraЕЎyti elektroninДЇ laiЕЎkД….

Šalia buvo pridėta moters nuotrauka, tad Khalidas spragtelėjo ir ėmė laukti, kol pasirodys jos atvaizdas. Reikėjo lukterėti, nes ryšys buvo lėtas. Khalidas susivokė žiūrįs į nespalvotą nuotrauką – greičiausiai iš paso. Šviesiai gelsvi plaukai. Žvilgančios akys. Blyški, kone permatoma oda. Ji, be jokios abejonės, daili. Tačiau dėmesį patraukė ne moters grožis, o veido išraiška – nedrąsi šypsena ir drovus, smalsus bei viltingas žvilgsnis.

Viltingas. Krūtinę taip suspaudė, kad Khalidas atsilošė krėsle. Jo sesuo Aman irgi taip žvelgė į pasaulį. Buvo daug drovesnė už Džamilą – mėgstančią bendrauti dvynę. Aman švelnumas bei subtilus humoro jausmas pažadindavo pačias geriausias jo, kaip ir visų kitų, savybes. Ji mirė praėjus vos savaitei po Džamilos netekties ir išsinešė dalį jo širdies. Jau niekada Khalidas nebebus toks, kaip anksčiau.

Dėbtelėjęs į kompiuterį jis lėtai persibraukė ranka skruostus – pirštus badė trumpi dygūs barzdos plaukeliai. Jis dar sykį pažvelgė Olivijai į akis mėgindamas įsivaizduoti, kur ji galėtų būti, piešdamas vaizduotėje pačius įvairiausius scenarijus.

Ar ji suЕѕeista, negaluoja, o gal mirusi? Gal jД… pagrobД—? NuЕѕudД—? IЕЎprievartavo? O gal ji pati nusprendД— iЕЎnykti? Ar ji mД—gino nuo ko nors pasprukti?

Tai tikrai ne mano reikalas, – griežtai nutraukė beįsismarkaujančias mintis ir pakilo. Jis pabėgo nuo miesto ir civilizacijos, kad galėtų ramiai gyventi dykumoje – toli nuo smurto, triukšmo bei nusikaltimų. Khalidas pasirinko vienatvę, nes baisėjosi tuo, kaip gyvena daugelis žmonių.

O jei ЕЎios moters vietoje bЕ«tЕі jo seserys? Kas jei Aman ar DЕѕamila bЕ«tЕі dingusios?

Jos nebūtų dingusios, – šiurkščiai priminė sau. Jos buvo karališko kraujo – princesės, tad apsauga nesitraukė nuo jų nė per žingsnį. Jis nepažinojo Džeiko, nieko apie jį nežinojo, tačiau prieš akis vis dar slinko ką tik perskaityti žodžiai, o galvoje aidėjo pagalbos šauksmas. Pasisukęs dar sykį pažvelgė į kompiuterio ekrane išdidintą nespalvotą nuotrauką. Olivija Mors – dvidešimt trejų, metro penkiasdešimties su trupučiu ūgio, keturiasdešimt aštuonių kilogramų svorio.

Jis tvirtai suД—mД— palapinД—s kraЕЎtД… ir kilstelД—jo. IЕЎД—jД™s laukan pakvietД— vienД… savo vyrЕі. Gal jis ir gyvena vidury dykumos, gal ir yra klajojantis ЕЎeichas, t