Назад к книге «Aukštakulnių suviliotas» [Trish Wylie]

AukЕЎtakulniЕі suviliotas

Trish Wylie

KaramelД—

TinklaraЕЎtininkД—s iЕЎpaЕѕintis

Dievinu uniformuotus vyrus! Argi ne kiekviena mergina svajoja apie šalia gyvenantį gražuolį iš specialiųjų pajėgų? Tik, žinoma, ne apie Danielį Braniganą – vyresnįjį geriausios draugės brolį, kurio ego per visą Teksasą, o nutrūktgalviškumas neišmatuojamas. Mes pažadiname pačias blogiausias vienas kito savybes, labai švelniai sakant. Ypač dabar, kai žinome vienas kito paslaptis… Todėl ne, damos, tokioms fantazijoms aš nepasiduosiu. Bent jau toks mano planas. Ar minėjau, kad jis buvęs jūrų pėstininkas? O jie iššūkių tikrai nebijo…

Trish Wylie

AukЕЎtakulniЕі suviliotas

Pirmas skyrius

Kiekviena mergina Еѕino, kad bЕ«na aukЕЎtakulniЕі dienos, bet kai kada tenka avД—ti ir batelius Еѕema pakulne. Gerai pagalvojus, tai galД—tЕі bЕ«ti viso gyvenimo metafora. Pasistenkime, kad ЕЎi diena bЕ«tЕі aukЕЎtakulniЕі, gerai?

Kerinčiai raudoni ir pavojingai aukšta pakulne – tai seksualiausi bateliai, kokius Danielis Braniganas kada regėjo. Tyliai keikdamasis, kad tiek laiko sugaišo, kol įtvirtino duris, stebėjo už laiptų posūkio dingstančius batelius.

Tikrai norД—jo pamatyti juos avinДЌiД… moterДЇ.

Beveik mД—ЕЎlungiЕЎkai spaudydamas mygtukД… gaudД— patДЇ lД—ДЌiausiД… kada nors iЕЎrastД… liftД…. Po trijЕі prailgusiЕі monotoniЕЎkЕі kelioniЕі nutarД— verДЌiau laipioti laiptais. TaДЌiau dabar reikia iЕЎ sunkveЕѕimio ДЇ penktД… aukЕЎtД… susitempti visД… turtД…, todД—l nД—ra iЕЎ ko rinktis.

Akies kamputyje ЕЎmД—kЕЎtelД—jo kaЕѕkas raudono.

Lyg taikinio akis.

Pasisukęs ankštoje erdvėje įvertino detales: plonyčiai raišteliai aplink dailias kulkšnis, blauzdas paryškinantis pėdos linkis – Danielis prisiminė, kad pirmiausia jam reikia pasveikti. Galėtų ji ir negyventi name, į kurį kraustosi jis. Bet kadangi tie bateliai taip veikia jo libido, rizikuoti verta.

Juk Pavojingojo Denio pravardę ne už dyką gavo…

DrebД—damas liftas netikД—tai sustojo ir pagyvenusi moteris su maЕѕuДЌiu ЕЎuneliu ant rankЕі piktai dД—btelД—jo ДЇ krЕ«vД… dД—ЕѕiЕі prie Denio kojЕі.

– Leidžiatės žemyn?

– Į viršų, – atžariai atrėžė šis.

PalinkД™s ДЇ priekДЇ alkЕ«ne paspaudД— mygtukД….

Tik nepradink, maЕѕute.

Kaip ir visada ką nors persekiojant, užplūdo adrenalinas. Jis užgniaužė dejonę pamatęs trumpučiu sijonėliu seginčią moterį. Išplatėjęs ties glotniomis šlaunimis jis švelniai apgaubė klubų apvalumus ir baigėsi siauru juosmeniu. Denis žvilgtelėjo į dailią ranką, apkabinusią glėbį pakuočių su etiketėmis, paženklintomis nieko nesakančiais vardais, ir šyptelėjo išvydęs, kad ant žiedui skirto piršto niekas nežiba. Aukštu žemiau, mergina stabtelėjo su kažkuo pasikalbėti. Taigi liftui girgždant pro šalį nepavyks pamatyti veido. Jam liko tik šūsnis ilgų tamsių garbanų ir linksmas moteriškas juokas. Grumdamasis su įkyriu narveliu jis padarė tai, ką turėjo padaryti pakilęs aną kartą, – į tarpą įspraudė dėžę. Liftui nutilus išgirdo ant laiptų žingsnius. Nugara nubėgo bloga nuojauta, Denio žvilgsnis pamažu kilo, kol susidūrė su tamsiomis akimis. Tos prisimerkė ir Denio šypsena išblėso.

– Džorja, – abejingai pasisveikino vyras.

– Danieli, – tokiu pat tonu atsakė ši, tada pakėlė galvą ir paklausė: – Ar tau nešovė mintis, kad šiandien dar kam nors gali prireikti lifto?

– Laiptai – labai sveika širdžiai.

– Tai reiškia – ne.

– Siūlaisi padėti persikraustyti? Kokia kaimyniška.

Jis iЕЎtiesД— merginai dД—ЕѕД™ nelaukdamas, kol ЕЎi paprieЕЎtaraus.

SkambtelД—jo stiklas: dД—ЕѕД— nukrito tarp jЕіdviejЕі.

– Oi, – sumirksėjo mergina.

Oi. Kurgi ne. Kol Denis buvo uЕѕsienyje, jos drabuЕѕiЕі spintoje ДЇvyko ДЇdomiЕі pokyДЌiЕі, taДЌiau pati liko tokia pat ДЇkyri kaip ir tuos penkerius su puse metЕі.

– Kur vėliavėlės Sveikas sugrįžęs namo? – pasidomėjo jis.

– Gal tai užuomina, kaip džiaugiuosi tave čia regėdama?

– Jei gyvendamas šiame name tave e