Sofija ir karЕЎtasis sicilietis
Kim Lawrence
BalforЕі ЕЎeimos paveldД—tojos #4SvajoniЕі romanai
Aštuonių knygų serija „Balforų šeimos paveldėtojos“. Ketvirta knyga.
Visos Balforų merginos žavios, prašmatnios ir puošnios – visos, išskyrus Sofiją. Įsitikinusi, kad yra putli ir prasčiokiška, viešumos ji stengiasi vengti. Jos tėvui jau atsibodo nuolatinis Sofijos slapstymasis. Norėdamas priversti ją pasitikėti savimi jis suranda jai darbą.
Dirbdama pas sicilietДЇ MarkД… SperanzД… ji iЕЎties praregi. Nors Sofija puikiai supranta, jog bЕ«dama ne itin graЕѕi negalД—tЕі apЕѕavД—ti tokio galingo vyro, vis dД—lto jis, regis, pasiryЕѕД™s jД… suvilioti. Nejau dailusis milijonierius turi ir kitЕі, slaptЕі, kД—slЕі?
Kim Lawrence
Sofija ir karЕЎtasis sicilietis
PIRMAS SKYRIUS
Sofija uЕѕlipusi iki laiptЕі virЕЎaus stabtelД—jo ir atsivertД— uЕѕraЕЎЕі knygelД™. NuЕѕvelgД— tvarkingai jos paДЌios ranka pieЕЎtuku nupieЕЎtД… ЕѕemД—lapДЇ, paskui dirstelД—jo aukЕЎtyn dar sykДЇ pasitikrinti, ar ant kuklios terasos durЕі tikrai tas numeris. GatvД—je lygiavo eilД—s panaЕЎiЕі namЕі, bet, kita vertus, juk sakoma, kad nekilnojamajam turtui svarbiausia vieta.
Delnu prisidengusi akis nuo spiginanДЌios liepos saulД—s, ji nuЕѕvelgД— medЕѕiЕі alД—joje sustatytus prabangius automobilius. Jie, regis, iЕЎdavД—, kad ЕЎi vieta galД—tЕі bЕ«ti vertinama kaip prabangi, kalbant nekilnojamojo turto brokeriЕі terminais.
Ji vД—l atsisuko ДЇ pastatД…. NusprendД—, kad pataikД— tikrai ten, kur ir reikД—jo, nors dar pasiЕѕvalgiusi nerado tokio elementaraus daikto kaip Еѕenklas ant durЕі.
NedidelД—, bet ypatinga, sakД— tД—vas, ir su vis auganДЌia reputacija. Patikino, kad tai tinkamiausia vieta Sofijai skleisti savo meninius sparnus.
– Tramplinas į sėkmingą ateitį! – entuziastingai tikino jis. – Tavo talentas tave toli nuves, Sofija, tau tereikia žengti į pasaulį ir parodyti jam, ką sugebi!
Kitaip tariant, jokio spaudimo.
Sofija susivaldД— netarstelД—jusi, kad interjero dizaino paskaitЕі semestras nebЕ«tinai garantuoja, kad ji uЕѕkariaus pasaulДЇ kurdama interjerus, na, bent jau ne pernakt.
PanaЕЎu, kad nebus jokio darbo pokalbio, o jai paklausus, kada galД—s pradД—ti dirbti, tД—vo atsakymas privertД— smarkiai supanikuoti.
– Pirmadienį… šį pirmadienį… Manai, galėsi?
TД—vas atrodД— rЕ«stus; Oskaras Balforas panorД—jД™s galД—jo atrodyti labai rЕ«stus, bet paprastai ne bendraudamas su ja.
Ji niekada nesuteikdavo tam priežasčių – visada elgėsi deramai, o jos gyvenime nebuvo jokių didžiulių dramų. Jos niekada nereikėjo gelbėti, ji nebuvo minima gėdingose laikraščių antraštėse, jos praeities nepuošė netikę vyrai – ji buvo atvira ir gana nuobodi knyga.
LiЕ«dna, kai geriau pagalvoji.
– Žinau, kad galėsi.
– Tikrai?
– Sofija, žinau, kad tu ir tavo seserys manęs nenuvilsite. Tikiu jumis. Visos tavo seserys iššūkį priėmė.
O jei ji nepriims, kas tada?
– Žinau, kad priėmė, – ji jau ilgėjosi jų.
– Tai aš kaltas, – tikino Oskaras Balforas.
Gerajai Sofijai suspaudД— ЕЎirdДЇ pamaДЌius, kad mylimas tД—vas laiko save uЕѕ viskД… atsakingu, tad nors tai ir nebuvo visiЕЎka tiesa, ji ЕЎiltai tarД—:
– Buvai nuostabus tėtis.
Apkabinusi jДЇ pamatД— ant jo stalo atverstД… paskalЕі ЕѕurnalД…. ЕЅinodama, kad jame iЕЎspausdintas itin arЕЎus straipsnis, iЕЎgirdo save sakanДЌiД…:
– Sutinku.
Iš kambario Sofija išėjo su golfo kamuoliuko dydžio gniutulu gerklėje, buvo priblokšta, bet pasiryžusi nenuvilti tėvo ir seserų – bent sykį gyvenime pasielgs kaip tikra Balfor.
Po savaitД—s gniutulas tebebuvo, kur buvД™s, bet ji jau droviai kД—lД— rankД… pasibelsti ДЇ praviras duris, ir skrandyje atsirado dar vienas, ЕЎДЇsyk nerimo, gniuЕѕulas.
Vis dar buvo priblokЕЎta.
ЕЅinojo, kad visa tai tikrai nenuostabu. Po tЕі skandalingЕіjЕі ДЇvykiЕі, lydД—jusiЕі kasmetinДЇ BalforЕі labdaros pokylДЇ, ji stebД—jo, kaip seserys viena po kitos iЕЎsiunДЌiamos ДЇ pasaulДЇ, kad atsistotЕі ant kojЕі be BalforЕі turto ir ДЇtakos paramos.
Laikas bД—go, o Sofija nerim